Norint atskleisti socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs pokyčiai

Lietuva

/ Freepik

ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT

335253

Europos socialinio verslo stebėsenos tyrimo rezultatai parodė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai – ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.

„Be ryžtingų veiksmų socialiniai verslai ir toliau veiks aplinkoje, kuri riboja jų galimybes kurti reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį“, – rašoma Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) pranešime.

Anot asociacijos vadovės Viktorijos Bražiūnaitės, pirmieji žingsiai link šio tikslo jau yra žengti.

„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Tokie žingsniai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje“, – teigė ji.

Lietuva Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime šiemet dalyvavo pirmą kartą. Anot V. Bražiūnaitės, šis pokytis yra itin reikšmingas, mat leis esamą situaciją įvertinti ne tik žodžiais, bet ir remiantis konkrečiais duomenimis.

„Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius įpokyčius“, – LISVA vadovė.

Vis dėlto, anot jos, didžiausia problema socialinio verslo įmonių kontekste išlieka finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė.

„Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą. Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį“, – kalbėjo specialistė.

„Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę“, – pridūrė V. Bražiūnaitė.

Lietuva Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime dalyvavo kartu su kitomis 30 Europos šalių. Tyrimą vykdė LISVA kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu. Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. Gauti 48 tinkami atsakymai. Rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt