Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sauliaus Žiūros nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
COVID-19 skiepų pasai, skiepų sertifikatai, imuniteto pasai – kaip tik nevadinamas dokumentas, kuris bent teoriškai leis nevaržomai keliauti ir gal net sugrįžti į ikipandeminę realybę. Europos Komisija šį dokumentą pavadino „skaitmeniniu žaliuoju pasu“ ir jį pristatyti turėtų šį trečiadienį.
1-asis: kokioje dabar stadijoje
Kalbos apie skiepų pasus netyla nuo praėjusių metų. Sausį Europos Vadovų Taryba įpareigojo Europos Komisiją parengti tokį dokumentą, kuris būtų taikomas visoje ES.
„Šį mėnesį pateiksime teisėkūros pasiūlymą dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, – per „Twitter“ kovo pradžioje parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Trečiadienį Europos Komisija planuoja pristatyti savo teisėkūros pasiūlymą, tuomet jis keliaus į kitą savaitę Briuselyje gyvai įvyksiančią Europos Vadovų Tarybą, kurioje gali būti nutarta, nuo kada jis įsigalioja.
2-asis: kas palaiko šią idėją
Galutiniam sutarimui dėl skaitmeninio žaliojo paso reikia, kad visi ES lyderiai jam pritartų. Nuo pat pradžių ypač aktyviai skiepų pasų idėją rėmė nuo turizmo priklausomos pietinės ES šalys (Graikija, Malta, Kroatija ir t. t.)
Prancūzija, kuri laikoma antivakserių Europoje tvirtovė, iki šiol neskubėjo prisijungti prie šios iniciatyvos, bet jau keletą mėnesių besitęsiantis karantinas ir komendanto valanda, regis, verčia keisti požiūrį.
3-iasis: Lietuvos pozicija
Lietuva – „atsargiai-pozityviai“ žiūri į skiepų pasų idėją.
„Prezidentas palaiko europinio skiepų sertifikato idėją. Įsibėgėjus vakcinavimui, toks visoje ES pripažįstamas dokumentas galėtų tapti svarbia priemone, kuri leistų išlaikyti pandemijos kontrolę, tuo pačiu metu palengvinant dalį visuomenės patiriamų suvaržymų“, – Alfa.lt sausio mėnesį teigė prezidentūra.
Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė šiek tiek atsargesnė šiuo klausimu. Pasak jos, kol kas dar anksti kalbėti apie skiepų pasus, nes vakcinacijos procesas sunkiai įsibėgėja ir trūksta vakcinų ES.
„Mes neturėtume kalbėti apie imuniteto pasą kaip apie kažką, kas mus ištiktų per artimiausias savaites“, – kovo pradžioje kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pridūrė: „Kad tai išties galėtų būti paskata žmogui už jo pasirinkimą skiepytis. Kadangi dabar, neabejoju, yra labai daug žmonių, kurie būtų pasirinkę skiepytis ir skiepytųsi, jei vakcinų būtų pakankamai. Kol kas valstybė to užtikrinti negali, tai ir tų privilegijų labai didelių žadėti neturėtų.“
4-asis: kas tas skaitmeninis žaliasis pasas
„Skaitmeninis“ – nes jis bus elektorinis (popierinis – taip pat, jei žmogus pageidaus); „žaliasis“ – labiau politiškai korektiškas pavadinimas nei skiepų pasas. Jau dabar Šengeno erdvėje veikia „žaliosios“ juostos, kuriomis transportas pasieniuose turėtų judėti be didelių trikdžių, nepaisant, kad dalis ES valstybių užsidarė.
Anot Europos Komisijos pirmininkės, ši sistema turėtų apimti tiek pažymą apie pasiskiepijimą, tiek COVID-19 testo rezultatus.
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėjęs ir su ES institucijų atstovais bendravęs Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius Politico.eu teigė, kad dokumentas „apims tris kategorijas – tuos, kurie buvo paskiepyti, tuos, kurių testas yra neigiamas, ir tuos, kurie pasveiko nuo COVID-19“.
Pasak „Bloomberg“, pase taip pat bus nurodyta, kokia vakcina asmuo paskiepytas, t. y. dokumentas leis keliauti tiek tiems, kurie buvo vakcinuoti Europos vaistų agentūros, tiek atskirų ES šalių patvirtinta vakcina – kinų ar rusiška „Sputnik V“. Vengrija patvirtino tiek kinų, tiek rusų skiepus, apie tai kalba ir kitos ES šalys, tuo metu Lietuva kategoriškai atsisako juos naudoti ir vadina tai prieš Vakarus vykdomo hibridinio karo dalimi.
Taip pat, „Bloomberg“ teigimu, skaitmeninis žaliasis pasas nesuponuos, kad pati vakcinacija yra privaloma ar jis yra būtinas keliaujant. Pateikti ten duomenys (asmens vardas, pavardė; paso/ID numeris; gimimo data; vakcinos pavadinimas ir jos dozių skaičius; testo rezultatai) nebus centralizuoti, bet cirkuliuos per decentralizuotą patikrinimo sistemą. Kiekvienas skaitmeninis žaliasis pasas, kuris bus išduodamas nemokamai, turės unikalų numerį.
Ši sistema turėtų galioti „laikinai“ – iki pandemijos pabaigos.
5-aisis: diskriminacija ir kitos blogybės
Izraelis, kuris pirmauja vakcinacijos varžybose, jau paleido mobiliąją programėlę, kuri parodo, ar žmogus paskiepytas, ir tik tuomet jis gali ne tik keliauti, bet ir lankytis masiniuose kultūros ar sporto renginiuose.
Vis dėlto tai sukelia ir tam tikrų teisinių ir etinių dilemų. Esą tai gali sukurti atskirtį tarp žmonių ir riboti jų laisves ir teises.
Tuo labiau kad šiuo metu tik nedidelė dalis ES piliečių turi galimybę pasiskiepyti. Tik 9,4 asmenys iš 100 ES gyventojų gavo vakciną, skaičiuoja „Bloomberg“ vakcinacijos sekimo sistema. JAV šis rodiklis siekia daugiau nei 27, Jungtinėje Karalystėje – 35, o Izraelyje – net daugiau nei 102.
Be to, kai kurie asmenys (tarkime, nėščios moterys) negali skiepytis. Privatumo sergėtojai pabrėžia, kad skiepų pasai neleistinai pažeidžia privatumo nuostatas apie žmogaus sveikatą.
Dar vienas iki šiol medikų galutinai neatsakytas klausimas, ar paskiepytas žmogus vis dar negali būti viruso nešiotoju.
alfalt-logo-skaidrus.png