Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai
Tragiškai Ukrainoje žuvusio režisieriaus palikimas dabar svarbus kaip niekad – „Mariupolis 2” sugebėjo pasauliui atskleisti Ukrainos gyventojų kasdienybę debiutuodamas prestižiniame Kanų filmų festivalyje, kuriame buvo apdovanotas specialiu dokumentinio kino apdovanojimu. „Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam kūriniui „Mariupolis 2,“ – skirdama apdovanojimą filmu žavėjosi žiuri.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. <...>Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
Po premjeros Kanų kino festivalyje, tinklaraščio „Screendaily” kritikas Lee Marshall rašė apie filmą kaip apie „radikaliai kitokią dokumentiką“, kai „žinojimas, kad esi įstrigęs, ir laukimas, tampa istorija ir virsta žiūrėjimo patirtimi“. „Galime pritaikyti garsiąją Hannah‘os Arenndt frazę pavadinant tai, į ką gilinamės, „karo banalybe“, pamatyti kaip vyksta kasdieninis gyvenimas neįmanomomis sąlygomis“, – rašė L. Marshall. Owen Gleiberman „Mariupolį 2” vadino „tikru karo Ukrainoje dokumentu“. „Matai mažus įvykius ir juos jauti – gyvenimas toks, koks buvo gyvenamas karo metu, to nepamatysi per CNN“, – rašo „Variety“.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Film" ir „Studio Uljana Kim“; kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėjusios kino gamybos kompanijos „Easy Riders Films“ (prodiuserė Nadia Turincev, Prancūzija) ir „Twenty Twenty vision“ (Vokietija, podiuseris Thanassis Karathanos).
Lietuviškas kinas buvo įvertintas ir trumpametražių filmų kategorijoje: Sauliaus Baradinsko režisuotas filmas „Techno, mama“ (prod. Viktorija Seniut) buvo nominuotas tarp kitų keturių geriausio trumpametražio filmo titulo siekiančių dalyvių.
Dokumentinių filmų kategorijoje M. Kvedaravičiaus filmas varžėsi su kitais keturiais filmais: „Namai iš šukių” (Danija, Švedija, Suomija, Ukraina), „Panų gauja” (Šveicarija), „Balkoninis filmas” (Lenkija) ir „Žygis į Romą” (Italija).
Iki šiol, geriausios dokumentikos apdovanojimą Lietuva yra gavusi vieną kartą. Prieš trisdešimt metų, 1992-aisiais, Europos kino apdovanojimų žiuri sužavėjo Audriaus Stonio filmas „Neregių žemė” (1992).
Europos kino apdovanojimai – dar vadinami Europietiškais „Oskarais“ – pradėti 1988 metais ir jų metu įvertinami geriausi Europos filmai ir kūrėjai. Už nominantus balsuoja ir geriausius filmus, aktorius ir režisierius renka daugiau nei 3800 narių vienijanti Europos kino akademija.