Europoje siekiama suvienodinti moterų ir vyrų atstovavimą įmonių valdybose: šiemet kvotą įvesti privalės ir Lietuva

Lietuva

Lyčių lygybė (asociatyvi nuotr.) / Unsplash

Ieva KniukštienėŠaltinis: ELTA

Nors Lietuvos rodikliai, užtikrinantys lyčių lygybę darbo vietoje, pastaraisiais metais gerėjo, šalies darbo rinkoje moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos. Žvelgiant į statistiką, Lietuva išlieka viena prasčiausiai atrodančių valstybių Europos Sąjungoje. Tačiau netrukus padėtis turėtų pasikeisti dėl naujos Europos Parlamento direktyvos.

Remiantis Lyčių lygybės indekso duomenimis, praėjusiais metais bendras Europos lyčių lygybės indeksas padidėjo 1,6 balo. Tuo metu Lietuvos situacija taip pat šiek tiek pagerėjo – įvertis per metus pakilo 3,5 balais, tačiau nuo ES vidurkio šalis vis dar atsilieka per 6,1 balo.

Netolygus lyčių pasiskirstymas stebimas ir darbo rinkoje. Kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Vilma Gabrieliūtė, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, norint pilnai pasiekti lygybę visose srityse prireiktų daugiau kaip šimtmečio ir nors darbų pasiskirstymas gerėja, moterys vis dar prastai atstovaujamos aukštose pozicijose.

„2021 m. Lietuvoje moterų dalis didžiausių įmonių valdybose buvo tik apie 25 proc. Nepaisant to, Lietuva užima geresnę poziciją nei kai kurios kitos ES šalys, tačiau tikrai yra erdvės augti ir tobulėti. Pagal Europos Komisijos 2022 m. ataskaitą apie moterų dalį valdybose, Lietuva užima 19-ąją vietą pagal moterų dalį įmonių valdybose, tarp 27 Europos Sąjungos šalių“, – pasakojo lygių galimybių ekspertė.

Lietuva reikalavimus išplėtė

Jau visai netrukus moterų atstovavimo situacija turėtų keistis. Iki 2026-ųjų Lietuva turės įgyvendinti Europos Parlamento direktyvą dėl lyčių lygybės listinguojamų įmonių valdybose ir stebėjimo tarybose. Direktyvoje numatyta įvesti kvotas užtikrinant, kad bent trečdalis (33 proc.) narių būtų mažiau atstovaujamos lyties atstovai.

Tiesa, perkeldama direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, Lietuva jos taikymą išplėtė. Šalyje kvotų reikalavimas bus taikomas ir didelėms įmonėms, kurių balanse nurodyto turto vertė didesnė nei 25 mln. eurų, grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. eurų, o darbuotojų skaičius yra daugiau nei 250.

Europoje jau stebimi pokyčiai, tačiau problemų yra

Nors Lietuvoje direktyva iki šiol vertinami nevienareikšmiškai, aštuonios Europos sąjungos šalys narės yra įtvirtinusios kvotas listinguojamų įmonių valdybos pozicijoms užimti, ir ši priemonė vertinama kaip viena efektyviausių siekiant spręsti susiklosčiusią struktūrinę nelygybę.

Prancūzijos portalo „Voxeurop“ žurnalistės Francesca Barca duomenimis, pritaikius direktyvą, šalyje išaugo moterų skaičius valdybose. 2024 metų statistika rodo, kad pozicijas listinguojamų įmonių valdybose užima 46,7 proc., moterų, o 2010 metais jų skaičius siekė vos 13 proc. Tiesa, pripažįstama, kad aukštas rodiklis pasiektas dėl taikomos baudų sistemos, o mažose įmonėse, kurių direktyva neliečia, moterų skaičius valdybose vis dar mažesnis. Naujausia 2021 metų statistika rodo, kad jis siekia 18 proc.

Panaši situacija susiklostė Austrijoje. Nors linstinguojamų įmonių valdybose moterų skaičius išaugo iki 37 proc., tačiau mažesnėse, pasak portalo „Der Standard“ žurnalistų, vis dar siekia vos 12 proc., todėl atsakingos institucijos prašo kvotų taikymą išplėsti. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, kvotos Austrijoje taikomos listinguojamoms įmonėms, kurios turi daugiau nei 1 000 darbuotojų.

Tuo tarpu Italija pradėjo skaičiuoti penkioliktus metus su lyčių lygybės kvota. Pirminis įstatymas įvestas dar 2011 metais. Šiuo teisės aktu buvo nustatyta, kad listinguojamos bendrovės ir valstybinės įmonės privalo užtikrinti, kad per pirmuosius valdybos rinkimus kiekviena lytis užimtų ne mažiau kaip 20 proc. valdybos postų, o per kitus dvejus rinkimus – 33 proc. 2019 metais kvota padidinta iki 40 proc. Pasak portalo „Il Sole 24 Ore“ žurnalistės Silvia Martelli, kvotos buvo rezultatyvios, mat 2011 metais moterų valdybose buvo 11 proc., o 2022 metais jau buvo skaičiuojama 43 proc. moterų listinguojamų įmonių valdybose. Visgi, žurnalistė pripažįsta, kad kvotos neišsprendė kitos esminės problemos – moterys vis dar užima pernelyg mažai vadovaujančių, ar didžiausias pajamas generuojančių postų šalies įmonėse.

Didelių sunkumų nekils

V. Gabrieliūnaitės teigimu, įgyvendinti direktyvą Lietuvoje neturėtų būti didelis iššūkis, mat moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius šalyje yra žymiai didesnis nei vyrų. O lyčių įvairovė valdybose neša naudą ir pačioms įmonėms, nes yra tiesiogiai susijusi su aukštesniais finansiniais rezultatais ir geresniais valdymo sprendimais.

„Moterys valdybose ne tik prisideda prie efektyvesnių sprendimų priėmimo ir aukštesnio našumo, bet ir formuoja įmonės įvaizdį bei ilgalaikį tvarumą. Tokios organizacijos dažnai pasiekia ne tik finansinių tikslų, bet ir prisideda prie socialinių vertybių, stiprindamos savo atsakomybę ir reputaciją tiek tarp vartotojų, tiek tarp investuotojų. Tai sukuria ilgalaikį pranašumą tiek finansiniu, tiek socialiniu požiūriu“, – komentuoja ekspertė.

Minčiai, kad lyčių įvairovė valdybose įmonėms neša naudą įvairiose srityse pritaria ir advokatų kontoros „WALLESS“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė Dovilė Burgienė. Tačiau jos teigimu, norint įvesti lyčių lygybę, pokyčiai turėtų prasidėti ne tik su įvedama direktyvą, o daug anksčiau.

„Neturi būti profiliavimo nuo mažų dienų, kad neturėk ambicijų, vyras turi daugiau uždirbti. Neturi būti moteriškų ar vyriškų profesijų, negali visa vaikų našta kristi ant žmonos pečių, dėl ko jos negali daryti karjeros, nes neturi laiko. Svarbiausia, kad kompetencijos formuotųsi ir augtų skaičius žmonių, kurie į aukščiausią lygį gali pretenduoti“, – sako asociacijos „Lyderė“ bendra įkūrėja.

Svarbiausia ne lytis, o kompetencijos

D. Burgienė atkreipia dėmesį, kad nors nauja tvarka siekiama daugiau moterų įtraukti į aukštesnes pareigas, lytis netampa pagrindiniu atrankos kriterijumi.

„Tai nėra kažkoks žaidimas, kur yra kvotos, teisybė ir visi turi lygias teises. Tik tuo atveju, kai yra aukščiausio lygio gebėjimai – įsijungia lygybė. Įmonės negali būti pavestos valdyti netinkamiems žmonėms vien pagal lytį ar kitus įvairovės kriterijus. Todėl ypatingai svarbu yra akcentuoti moterų karjerą korporacijose apskritai“ – įsitikinusi pašnekovė.

Jos teigimu, valdyba, kaip visuma, turi turėti tam tikrą lygį kompetencijų ir patirties, tačiau neigia mitą, kad dalyje sektorių lyčių įvairovė negali būti užtikrinta dėl moterų kompetencijų trūkumo kai kuriose srityse.

„Anksčiau buvo diskusija, ar įvedus kvotas nebus taip, kad blogesni žmonės paklius. Bet tikrai galima surasti ir 5 vyrus, ir 5 moteris į vieną vietą. Iš jų išsirinkti vieną tikrai pavyks“, – sako D. Burgienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt