Europa surengė naujas „Norinčiųjų koalicijos“ derybas dėl Ukrainos

Pasaulis

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu / YouTube

BNSŠaltinis: BNS

355527

Europos gynybos ministrai ketvirtadienį surengė naujas derybas dėl galimo taikdarių dislokavimo siekiant užtikrinti potencialias paliaubas Ukrainoje, tačiau įstrigus JAV pastangoms dėl taikos klausimų buvo daugiau nei atsakymų.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja diskusijoms, kurias rengia 30 šalių „Norinčiųjų koalicija“, siekianti paremti bet kokį susitarimą, kurį galėtų sudaryti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Mūsų planavimas yra realus ir reikšmingas. Mūsų planai gerai parengti“, – sakė JK gynybos ministras Johnas Healey NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime.

„Mūsų užtikrinimo pajėgos Ukrainoje būtų įsipareigojusi ir patikima saugumo priemonė, siekiant užtikrinti, kad bet kokia suderėta taika atneštų tai, ką pažadėjo prezidentas Trumpas – ilgalaikę taiką Ukrainai“, – teigė jis.

J. Healey sakė, kad nenumato „taikos palaikymo pajėgų, kurios atskirtų šiuo metu kariaujančias puses ties kontakto linija“. Jis pridūrė, kad labai svarbi planų dalis bus nualintų Ukrainos pajėgų stiprinimas.

Prancūzijos ministras Sebastienas Lecornu antrino savo kolegai iš JK, sakydamas, kad „pirmoji saugumo garantija yra parama Ukrainos kariuomenei, o tai reiškia atsisakymą demilitarizuoti Ukrainą, kaip reikalauja Rusija“.

„Koks įgaliojimas?“

Londonas ir Paryžius tvirtina, kad per kelis derybų etapus pasiekta pažangos, o kariniai planuotojai dabar paspartins darbą dėl to, kaip užtikrinti taiką danguje, jūroje ir sausumoje.

Tačiau kitų šalių ministrai teigė, kad vis dar neaišku, kokie bus bet kokio galimo dislokavimo tikslai ir ar jis bus paremtas JAV karine galia.

„Kokia yra potenciali misija, koks bus tikslas?“ – klausė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.

„Koks yra įgaliojimas? Ką darytume įvairiais scenarijais, pavyzdžiui, jei įvyktų eskalacija dėl Rusijos? – kalbėjo jis. – Labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos dalyvautų, tačiau taip pat turi būti aišku, kokia tai misija ir ko mes prašome iš Jungtinių Valstijų.“

Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant JK, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karių.

Švedijos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Stokholmas turi „daug klausimų, kuriuos turime išsiaiškinti“ prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus.

„Būtų naudinga, jei taptų aišku, ką ši misija apimtų ir ką mes darome – taikos palaikymas, atgrasymas ar užtikrinimas“, – teigė jis.

Viena iš svarbių problemų, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie JAV ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.

D. Trumpo administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.

Abi šalys iš esmės sutiko nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, tačiau šių sąlygų taip ir neįtvirtino, todėl išpuoliai tęsiasi.

Rusija iki šiol teigė, jog nesutiks, kad pagal taikos susitarimą Ukrainos teritorijoje būtų dislokuoti bet kurios NATO šalies taikdariai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt