Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ričardo Pasiliausko nuotrauka
Regina KulbokaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Ar Marijampolės gyventojai bus išgirsti, atsakyti sunkoka: į diskusiją, kurią kvietė Užsienio reikalų ministerija ir „Europe Direct Marijampolė“ biuras ir kuri vyko ketvirtadienio pavakarę viešbučio „Mercure Marijampolė“ konferencijų centre, susirinko vos keliolika marijampoliečių.
Dėl to apgailestavo ir diskusijos moderatorius Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas. Regis, marijampiliečiai nelabai nori kalbėti Europai. Arba nesitiki būti išgirsti. Laimė, esama ir kitokių.
Diskutuojančioms šalims (oponentais lyg ir nederėtų vadinti, nes dažniausiai diskutuojančių nuomonės jei ir nesutapo, tai buvo labai artimos) atstovavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Venantas Griciūnas ir Marijampolės UAB „Mantinga“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Marijampolės garbės pilietis Klemencas Agentas.
Beje, „Mantingos“ atstovų konferencijų salėje buvo ir daugiau. Tik savo pastabas ir pamąstymus apie tai, ką ES davė Lietuvai, o Lietuva – ES, jie išsakė ne kaip bendrovės, o kaip verslo organizacijos ir savivaldos atstovai. Kęstutis Svitojus – kaip Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo tarybos pirmininkas, Artūras Venslauskas – kaip Marijampolės savivaldybės tarybos narys, Plėtros, ūkio ir verslo komiteto pirmininkas.
Temos, kuriomis moderatorius siūlė diskutuoti, iš esmės nebuvo nei naujos, nei pernelyg aštrios: kokią įtaką marijampoliečiams turėjo įstojimas į ES, kokias galimybes tai atvėrė regionui, su kokiais iššūkiais susidurta, ar tikrai mūsų šalis patiria tam tikra diskriminaciją, palyginti su ES senbuvėmis, ypač žemės ūkyje ir pan.
Ponas K. Agentas, prisipažinęs, kad „verslauti“ pradėjo dar vaikystėje, kai žodis „verslas“ oficialiai buvo tabu, pasidžiaugė naujai atsivėrusiomis galimybėmis legaliai ir laisvai vystyti verslą, pasinaudoti ES finansine parama, plečiant gamybą ir produkcijos realizavimo rinkas, jau nekalbant apie kiekvieno piliečio teisę laisvai judėti ES erdvėje, dirbti mokytis ar tiesiog keliauti.
Kiti pasisakiusieji irgi pozityviai įvertino priklausymą ES ir tik labai taktiškai pakalbėjo apie kartkartėmis iš Briuselio pernelyg smulkmenišką reguliavimą, nevienodus taikomus standartus ir pan.
Ponas V. Griciūnas, akcentuodamas, kad mūsų šalis, įstojusi į ES, rado „draugišką šeimą, pasiruošusią rūpintis mažesniais broliais“, tapo saugesnė, taip pat „padidino Europos europietiškumą“. Tačiau užsiminė ir apie tai, kad lietuviai europiniame kontekste pernelyg save nuvertina, jiems reikėtų daugiau pasitikėjimo ir drąsos ne tik išsakant savo nuomonę, bet ir ginant savo interesus ES institucijose.
Taigi reziumuojant diskusiją belieka konstatuoti, kad marijampoliečių požiūriu įstojimas ir gyvenimas ES turi daugiau pliusų nei minusų. O tokie regiono pokyčiai, kokie radosi per palyginti trumpą buvimo ES laikotarpį, vargu ar būtų galimi, ypač versle, regiono infrastruktūroje ir pan., jei gyventume už ES ribos. Šitą Europa tikrai turėtų išgirst...
* * *
Oficialiai skelbiama, kad tokios diskusijos regionuose – vienas iš Užsienio reikalų ministerijos renginių ciklo, siekiant supažindinant visuomenę su aktualiais ES klausimais, didinti visuomenės informuotumą apie Lietuvos interesų atstovavimą ES, aptarti Lietuvos narystės ES naudą, išgirsti visuomenės narių – ES piliečių lūkesčius, siejamus su Lietuvos naryste ES bei jos ateitimi. Šis renginių ciklas – ES mastu vykdomos piliečių iniciatyvos konsultacijų dalis, kurią artėjant rinkimams į Europos Parlamentą ir svarbiausių ES institucijų vadovų skyrimams (2019 m.) vykdo visos ES valstybės.