Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Asociatyvi nuotr. Infliacija. / Unsplash
Emilija FerdmanaitėŠaltinis: ELTA.LT
Analitikai tikėjosi, kad infliacija sumažės iki 2,1 proc. Vartotojų kainos taip pat augo, pasiekdamos 2,2 proc. metinį pokytį.
Infliacijos lygis vis dar yra aukštesnis už ECB vidutinės trukmės tikslą – 2 proc. Palaipsniui švelninęs savo pinigų politiką, bankas pagrindinę palūkanų normą paskutinį kartą sumažino balandžio viduryje. Indėlių palūkanų norma, svarbus rodiklis bankams ir taupytojams, šiuo metu siekia 2,25 proc., palyginus su 4 proc. praėjusių metų birželį.
Eurostatas pranešė, kad energijos kainos 20 šalių euro zonoje balandį toliau mažėjo – lyginant su pernai, jos nukrito 3,5 proc. Tačiau paslaugų infliacija paspartėjo ir išaugo 3,9 proc., palyginus su 3,1 proc. kovą.
Tuo tarpu bazinė infliacija (neapimanti nepastovių energijos ir maisto kainų) pakilo iki 2,7 proc., palyginus su 2,4 proc. ankstesnį mėnesį. Daugelis ekonomistų bazinę infliaciją laiko patikimesniu rodikliu, kuris atspindi pagrindines kainų tendencijas ir yra svarbus veiksnys ECB politikos formavimui.