Etikos sargai: BK pataisoms dėl „čekutininkų“ pritaikius skubos tvarką buvo pažeistas Seimo statutas

Lietuva

Čekiukai (asociatyvi nuotrauka) / Pixabay

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA.LT

375152

Seimui nutarus skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas buvo pažeistas parlamento statutas.

Tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Už tokią išvadą, kurią parengė Seimo nariai Domas Griškevičius ir Viktoras Fiodorovas, balsavo 6 komisijos nariai, 4 susilaikė.

„Birželio 26 d. grįžus į svarstymo stadiją jai pasibaigus ir pritarus BK pakeitimo svarstymui skubos tvarka, nenurodžius motyvo, buvo pažeistas Seimo statutas. Taikant skubą tie motyvai ne šiaip sugalvoti, tai visuomenei svarbus projektas“, – sakė D. Griškevičius.

Jo teigimu, skuba buvo suteikta nesilaikant Statuto normų.

Nors birželio 26 d. vykusio Seimo posėdžio metu parlamentas buvo užbaigęs BK pataisų svarstymo stadiją, net po po kelių valandų socialdemokratas Karolis Podolskis frakcijos vardu paprašė Seimo grįžti prie BK pataisų ir apsispręsti dėl skubos tvarkos. Parlamentarai pritarė jo siūlymui taikyti skubos tvarką, tačiau ši procedūra nebuvo pritaikyta, nes kilus opozicijos bei dalies valdančiųjų nepasitenkinimui klausimas buvo išbrauktas iš paskutinio pavasario sesijos plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Nors aistras kėlusių BK pataisų parlamentarai pavasario sesijoje nepriėmė, dėl jų pateikimo ir svarstymo aplinkybių etikos sargai yra pradėję ne vieną tyrimą. Jie dar aiškinsis, kiek BK pakeitimo projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.

Liepos 9 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) svarstant BK pataisas buvo pažeistos procedūros ir Statuto nuostatos. Tai susiję su komitete prašytu atlikti šio dokumento teisinio poveikio vertinimu. Taip pat etikos sargai nustatė pažeidimą dėl TTK sprendimo papildyti BK straipsniu, kurio nebuvo Seime pateiktame projekte – jis reglamentuoja tarnybos pareigų neatlikimą.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt