Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Balsavimas / Dainius Labutis/ELTA
Karolina AmbrazaitytėŠaltinis: BNS
Parlamentarų teigimu, lyginant su kaimynine valstybe, Lietuvoje vyrauja kitokia demografinė situacija.
„Mes Lietuvoje tokios problemos neturim“, – BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
„Estija turėjo nemažą dalį asmenų iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pas mus geriausiu atveju yra tie žmonės, kurie arba gyvena su prieglobsčiu, gavę pabėgėlio statusą, arba kiti, gavę nuolatinį leidimą gyventi, tai jų nėra daug“, – teigė politikas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikta informacija, teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, turintys laikiną leidimą gyventi Lietuvoje arba nuolatinį leidimą gyventi turintys kitų šalių piliečiai.
Pasak J. Sabatausko, iki šiol nepasitaikė jokių incidentų susijusių su rinkėjais iš ne ES šalių, tad panašių projektų nebuvo inicijuota, tačiau idėją atimti jų leidimą balsuoti planuojama aptarti įvertinus galimas grėsmes.
„Mes įsivertinsim, užklausim ir Migracijos tarnybos, ir Valstybės saugumo departamento, ar jie mato problemą“, – teigė socialdemokratas.
„Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kiek mes turime tų žmonių, kurie gyvena Lietuvoj, neturėdami Lietuvos pilietybės. O tada, kiek jų yra Europos Sąjungos valstybių piliečių ir kiek yra ne Europos Sąjungos trečiųjų šalių piliečių“, – kalbėjo jis.
Neaišku, ar yra problema
Panašios nuomonės laikosi ir Seimo narė konservatorė Giedrė Balčytytė, akcentavusi, kad tokių rinkėjų šalyje nėra daug arba šie Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką.
„Lietuvos situacija yra, kaip žinia, kitokia, pas mus didelė dalis rusakalbių gyventojų turi Lietuvos pilietybę, tie, kurie čia gyvena ilgai, ir jų nėra tiek daug“, – BNS sakė opozicijoje dirbanti politikė.
Ji taip pat sutiko, kad spręsti, ar šis klausimas vertas tolimesnių diskusijų, reikėtų įvertinus institucijų turimus duomenis.
„Aš manau, kad mes galėtumėm bent pradžiai užprašyti konkrečių duomenų, nes duomenys turėtų mums parodyti, ar mes galimai galim turėti tą problemą ir tuo pačiu pasižiūrėti, kokia dalis tų gyventojų yra būtent iš mums nedraugiškų valstybių, ar jie galėtų daryti įtaką rinkimų rezultatams vienoj ar kitoj apygardoj“, – teigė G. Balčytytė.
BNS pateiktais VRK duomenimis, 2023 metų vasario 27 dienos duomenimis, likus vienai dienai iki išankstinio balsavimo pradžios savivaldos rinkimuose, nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje ir teisę rinkti savivaldą Lietuvoje turėjo 18 tūkst. 717 ne ES valstybių piliečiai, 2019 metais – 15 tūkst. 472 rinkėjai, tačiau teise rinkti savivaldą pasinaudojo ne visi.
2023 metų savivaldos rinkimuose iš viso balsavo 4291 rinkėjas, turintis ne Lietuvos pilietybę. Iš jų 1685 buvo Rusijos piliečiai ir 582 – Baltarusijos. 2019 metai rinkimuose balsavo 2289 Rusijos ir 607 Baltarusijos piliečiai.
Migracijos departamento balandžio 1 dienos duomenimis, šiuo metu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 20 tūkst. žmonių, iš kurių 8,4 tūkst. yra rusai, 3,8 tūkst. – baltarusiai.
Teisingumo ministerija BNS nepateikė savo pozicijos šiuo klausimu, tačiau akcentavo, jog toks pokytis pareikalautų tvirto politinio palaikymo.
„Lietuvoje, kaip ir Estijoje, tokiems pokyčiams, būtini Konstitucijos pakeitimai, konkrečiai, jos 119 straipsnio antroje dalyje nustatyto reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“, – rašoma BNS raštu pateiktame komentare.
„Konstitucijos pakeitimus gali inicijuoti tik ne mažesnė kaip ketvirtadalio visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų“, – rašoma jame.
Estija susirūpino saugumu
BNS skelbė, kad Estijos parlamentas kovo pabaigoje patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš ES pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį.
Parlamento balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.
Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje leidimą gyventi turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų.
Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose, tačiau negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.