Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų taryba, reaguodama į didėjančius nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių srautus, vienbalsiai pirmą kartą aktyvavo ES laikinosios apsaugos direktyvą. ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija šį žingsnį pavadino istoriniu. ES vidaus reikalų ministrai šią naujieną nuotolinio susitikimo būdu pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministrui Denysui Monastyrskiui.
„Šios direktyvos aktyvavimas dar kartą parodo ES susitelkimą ir pasiryžimą visomis išgalėmis padėti Ukrainai. Lietuvoje laikinosios apsaugos statusas Ukrainos pabėgėliams suteikiamas ir neaktyvavus šios ES direktyvos. Mūsų pareiga ne tik suteikti apsaugą karo pabėgėliams, bet ir užtikrinti prieigą prie darbo rinkos, Lietuva jau priėmė tam reikiamus sprendimus“, – sakė Taryboje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
ES laikinosios apsaugos direktyva leis Ukrainos pabėgėliams gauti apsaugą bet kurioje ES valstybėje narėje ir galios vienerius metus su pratęsimo galimybe, pažymima VRM pranešime. Direktyva taip pat užtikrins finansinę pagalbą pabėgėlius priimančioms šalims. Numatyta, kad apsauga bus taikoma ne tik Ukrainos, bet ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie turėjo pabėgėlių statusą ar teisę gyventi Ukrainoje ir dėl saugumo negali grįžti į kilmės šalis, taip pat jų šeimos nariams. Iš Ukrainos per savaitę jau pasitraukė apie 1 milijonas žmonių.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro D. Monastyrskio, skubi evakuacija reikalinga 150 tūkst. žmonių, kurie yra kritinėje situacijoje. Pasak jo, bent 10 miestų yra stipriai nukentėję nuo Rusijos armijos bombardavimų, o žmonės juose įstrigę be maisto, elektros, šildymo ar medikamentų. Jis prašė kuo greičiau atidaryti humanitarinį koridorių, taip pat padėti ES lygiu koordinuoti humanitarinės pagalbos pristatymą.
Šį siūlymą kėlė ir vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius. EK vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson užtikrino, kad šiuo klausimu yra aktyviai dirbama.
Vidaus reikalų ministrų taryboje taip pat aptarti Šengeno erdvės valdymo ir migracijos klausimai, sakoma VRM pranešime. Taryboje pirmą kartą pristatytas „Šengeno barometras“, kuriame pateikta informacija apie 2021 m. saugumo situaciją Šengeno zonoje, situaciją prie Šengeno zonos šalių išorės ir vidaus sienų ir migracijos srautus. Barometre numatytas ir karo Ukrainoje poveikis migracijos srautams Europoje.
ELTA