ES svarsto galimybę siųsti daugiau ginklų Ukrainai, išplėsti sankcijas Rusijai

Pasaulis

Asociatyvi Ukrainos saugumo tarnybos nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

208511

Europos Sąjunga penktadienį svarstė galimybę skirti dar 500 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, taip pat paskelbti naujų sankcijų Rusijai, Maskvos pradėtam karui paskatinus pažadus stiprinti bloko gynybą.

Į viršūnių susitikimą Prancūzijos Versalio rūmuose susirinkę ES vadovai Kremliaus išpuolį prieš Ukrainą pavadino įspėjamuoju signalu Bendrijos 27 narėms, kad būtina laikytis rimtesnio požiūrio į savo saugumo politiką.

„Negalima paneigti fakto, kad prieš dvi savaites pabudome kitoje Europoje, kitame pasaulyje“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

ES vykdomoji valdžia pasiūlė padvigubinti finansavimą ginklų siuntimui į Ukrainą iki 1 mlrd. eurų, Vakarų valstybėms stengiantis paremti Kyjivo pajėgas Rusijos invazijos akivaizdoje.

Praėjusį mėnesį blokas sulaužė ilgametį tabu, sutikęs mokėti už ginklų tiekimą Ukrainai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę šalį.

Šis ES žingsnis buvo dalis plataus masto Ukrainos sąjungininkių pastangų siųsti ginkluotę, Kyjivui desperatiškai prašant oro erdvės gynybos sistemų po to, kai buvo atmesti raginimai įvesti neskraidymo zoną.

Be papildomų ginkluotės siuntų, Bendrija taip pat ruošia naujų ekonominių baudžiamųjų priemonių paketą, siekdama priversti V. Putiną nutraukti kraujo liejimą, nurodė ES lyderiai.

Vakarai jau taiko Maskvai beprecedentes sankcijas, tačiau Europos Sąjunga kol kas nesutinka pasekti JAV pavyzdžiu ir apriboti Rusijai gyvybiškai svarbaus naftos ir dujų importo.

Prancūzija šeštadienį pranešė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) pradėjo naujas derybas su V. Putinu.

E. Macronas anksčiau įspėjo Kremliaus šeimininką dėl tolesnių „didžiulių sankcijų“, jeigu jis suintensyvins bombardavimą arba sieks užimti Ukrainos sostinę Kyjivą.

„Tokiu atveju niekas nebūtų nesvarstytina, niekas nebūtų tabu“, – pabrėžė prancūzų lyderis.

„Darysime viską, ką laikysime esant veiksminga ir naudinga, kad sustabdytume Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.

Vėliau penktadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad blokas uždraus prabangos prekių eksportą į Rusiją, siekdamas suduoti „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“.

Anot U. von der Leyen, 27 vadovai susitarė ieškoti būdų, kaip per penkerius metus panaikinti bloko priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

Didesnės investicijos

Bendrija, dešimtmečius priklausiusi nuo JAV vadovaujamos NATO teikiamos gynybos Europai, ne tik pradėjo beprecedenčiu mastu siųsti ginklus į užsienį, bet ir buvo priversta persvarstyti savo požiūrį į vidaus saugumą.

Remiantis paskelbta deklaracija, lyderiai sutiko „gerokai padidinti išlaidas gynybai“ bei stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą vykdant karinius projektus.

„Turime ryžtingai daugiau ir geriau investuoti į gynybos pajėgumus ir novatoriškas technologijas“, – pabrėžiama deklaracijoje.

Pasak Estijos premjerės Kajos Kallas (Kajos Kalas), blokas svarsto tokius klausimus, kaip galimybė „įsigyti bendrų pajėgumų, kurie, pavyzdžiui, yra per brangūs kuriai nors atskirai valstybei“.

K. Kallas taip pat paragino visas ES valstybes nares, iš kurių šešios nepriklauso NATO, laikytis karinio aljanso įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.

Kolektyvinį saugumą Europos Sąjungoje pirmiausia užtikrina JAV vadovaujama NATO, tačiau Prancūzija, didžiausia ES karinė galybė, skatina raginimus stiprinti ir paties bloko vaidmenį.

Dėl išpuolio prieš Ukrainą kai kurios Europos sostinės visiškai pakeitė savo požiūrį į šį klausimą.

Vokietija atsisakė ne vieną dešimtmetį vykdytos politikos: prasidėjus karui sutiko siųsti ginklų Ukrainai, taip pat įsipareigojo išskirti papildomus 100 mlrd. eurų savo kariuomenės modernizacijai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį perspėjo, kad šalys, remiančios ginklų tiekimą Ukrainai, elgiasi „pavojingai“.

Ilgas kelias į ES

ES vadovai ketvirtadienį atšaldė Ukrainos viltis greitai tapti Bendrijos nare. Anot jų, stojimas yra ilgas procesas, o ne „paspartinta procedūra“.

Po penktadienio derybų ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo pranešė sakė, jog Ukraina nori, kad ES „ambicingiau“ vykdytų įsipareigojimus dėl šalies galimos narystės.

Vis tik ministras pabrėžė: „Mes, ukrainiečiai, 100 proc. žinome, kad Ukraina bus Europos Sąjungos narė.“

„Dabar tai laiko klausimas“, – pridūrė jis.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt