Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Sąjungos šalys pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais Ukrainoje, tačiau veikiausiai nesiims naujų sankcijų prieš Maskvą, nors visoje Europoje skamba raginimai patraukti atsakomybėn atakų prieš civilius kaltininkus.
Rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje augant žuvusių civilių skaičiui, Vokietijos užsienio reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo rusų atakų prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir teatrus.
„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) prieš 27-ių Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė, jog „tai, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas“.
„Viskas naikinama ir bombarduojama, visi be atrankos žudomi. Tai siaubinga“, – kalbėjo jis.
Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Beveik visi bandymai evakuoti iš miesto gyventojus žlugo arba pavyko tik iš dalies. Mariupolio pareigūnai sako, kad per apsiaustį jau žuvo mažiausiai 2 300 žmonių, dalis jų palaidota masiniuose kapuose.
J. Borrellis pabrėžė, kad karo teisė taip pat egzistuoja.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas renka įrodymus dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, nors Rusija, kaip ir Jungtinės Valstijos, šio tribunolo jurisdikcijos nepripažįsta.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad jo šalis „tikrai atvira kitiems mechanizmams siekiant patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje“.
Anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą tikriausiai yra pirmasis „karas, vykstantis ir socialiniuose tinkluose, kur žmonės mato įvykius realiuoju laiku ir baisisi jais“.
„Tai kelia įniršį visuomenei Europos Sąjungoje, klausiančiai, kodėl mes negalime to sustabdyti, – sakė S. Coveney žurnalistams. – Ji nori, kad žmonės atsakytų už priimtus sprendimus ir brutalumą, kurį matome.“
Visgi panašu, kad kol kas naujų sankcijų, apimančių turto įšaldymą ir kelionių draudimą, nebus imtasi.
ES, dažnai pliekiama dėl itin lėtos reakcijos į tarptautinius įvykius, nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, per tris savaites ėmėsi sankcijų prieš 877 žmones. Tarp jų yra Rusijos prezidentas, įtakingi ministrai ir virtinė prokremliškų oligarchų.
Per beveik rekordiškai trumpą laiką taip pat buvo paskelbtos sankcijos 62 „subjektams“ – įmonėms, bankams, oro bendrovėms ir laivų statykloms. Tačiau klausimas dėl ribojamųjų priemonių energetikos sektoriui išlieka itin jautrus, turint galvoje daugelio ES valstybių priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Vokietijos vadovaujama šalių grupė nori, kad kol kas nebūtų imamasi naujų baudžiamųjų priemonių, būgštaujant dėl aukštų energijos kainų ir nerimaujant, kad Rusija gali nutraukti dujų eksportą į Europą. Kai kurios šalys taip pat siūlo neišnaudoti viso sankcijų arsenalo ir pasilikti galimybę imtis griežčiausių priemonių, jei Rusija, pavyzdžiui, panaudotų cheminį ginklą.
„Darome viską, kad pašalintume spragas sankcijose“, dėl kurių jau buvo sutarta, sakė A. Baerbock.
Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo nepasiduoti „sankcijų nuovargiui“.
„Negalime pavargti taikydami sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai“, – kalbėjo ministras.
Pasak G. Landsbergio, Vakarai turi nubrėžti Maskvai „raudonas linijas“.
„Matome bombarduojamus miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti“, – sakė ministras žurnalistams.
G. Landsbergis taip pat sakė, kad šalys partnerės turi padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sustiprinti gynybos pajėgumus.
„Manau, mums reikia daugiau įrangos ir pirmiausia tikrų gynybos planų Baltijos šalims, kurie atspindėtų pasikeitusią regiono strateginę realybę“, – kalbėjo ministras.
BNS