Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Europos Sąjunga. Flickr.com nuotr.
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA
Antradienį po pietų Liuksemburge ES ministrai pradės derybas pirmiausia su Ukraina, o paskui su Moldova, pranešė pareigūnai.
Po Rusijos invazijos 2022 metais Ukraina, o po jos – kaimyninė Moldova, pateikė prašymus įstoti į 27 narių ES.
Derybomis pradedamas ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai šios buvusios sovietinės respublikos taps bloko narėmis.
Gruodį ES lyderiai žengė svarbų žingsnį ir susitarė pradėti derybas dėl karo draskomos Ukrainos ir Moldovos prisijungimo prie bloko.
Tačiau, norėdamos pradėti derybas, ES narės dar turėjo pasirašyti dėl formalios proceso struktūros.
Europos Komisija šį mėnesį valstybėms narėms pranešė, kad Ukraina ir Moldova įvykdė visus kriterijus, būtinus deryboms pradėti.
Pastaruoju metu spaudimas, kad būtų pradėtas kitas Ukrainos kelio į narystę etapas, didėjo, taip pat ir dėl nuogąstavimų, kad Vengrija, liepą perimanti pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą, gali stabdyti šį procesą.
Vengrija, Rusijai draugiškiausia ES šalis, yra pareiškusi, kad per savo vadovavimo pusmetį neketina rengti tolesnių derybų su Ukraina raundų.
Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES siekį priimti naujų narių, nors prieš tai kelerius metus Vakarų Balkanų šalys beveik nepasistūmėjo į priekį dėl narystės ES.
2023 metų gruodį ES taip pat suteikė kandidatės statusą kitai buvusiai sovietinei Rusijos kaimynei – Sakartvelui.
ES taip pat yra pritarusi stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina ir pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.