Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
EPA-ELTA nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Sąjungos lyderiai penktadienį pritarė pasiūlymui dar pusmečiui pratęsti sankcijas, taikomas Rusijai už jos vaidmenį Ukrainos konflikte, penktadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Sankcijų, taikomų ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant Maskvai gyvybiškai svarbią naftos pramonę, galiojimo terminas turėjo baigtis šį mėnesį, bet jos „bus pratęstos dar šešiems mėnesiams“, A. Merkel sakė po vaizdo konferencijos formatu įvykusio Bendrijos lyderių pasitarimo.
Pirmą kartą baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą Bendrija ėmėsi 2014 metų liepą, kai virš Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Vėliau šios sankcijos buvo peržiūrimos ir atnaujinamos kas pusė metų.
Vokietija ir Prancūzija ne kartą siekė tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimui.
Nors tarpininkėms pavyko pasiekti, kad abi šalys pritartų 2015 metų Minsko taikos susitarimams, tačiau susitarimų įgyvendinimas kelia problemų.
„Pažanga [įgyvendinint Minsko susitarimus] nėra tokia, kad leistų mums rekomenduoti nepratęsti sankcijų Rusijai“, – pareiškė A. Merkel.
Nuo prorusiškų separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais žuvo tūkstančiai žmonių. Įsisiūbavęs konfliktas dar labiau atšaldė Rusijos ir Vakarų santykius.
Be to, plataus masto sankcijos įvestos tarp Vokietijos ir Rusijos įsiplieskus diplomatiniam ginčui dėl Sakartvelo piliečio nužudymo Berlyno Tyrgerteno parke, dėl kurio Vokietijos prokurorai kaltina Maskvą.
Dėl šios bylos, kuri taip pat siejama su buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Britanijoje 2018 metais, A. Merkel perspėjo, kad Maskva gali sulaukti naujų sankcijų.
Nors kanclerė visada pabrėžė, kad svarbu palaikyti komunikaciją su Rusija, pastarosiomis savaitėmis ji sugriežtino toną.
Vokietijos lyderė išreiškė susierzinimą dėl kelių kibernetinių atakų, kurios, kaip mano Berlynas, buvo įvykdytos Maskvos.
Gegužę A. Merkel atskleidė, kad yra tapusi Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių taikiniu, ir pareiškė turinti konkrečių šių „pasipiktinimą keliančių“ bandymų šnipinėti įrodymų.
Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Briuselyje sieks, kad būtų pritaikytas ES kibernetinių sankcijų režimas prieš atsakinguosius už kibernetinę ataką prieš Bundestagą 2015 metais.
BNS