Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pinigai. Pixabay.com nuotr.
Rita VidugirienėŠaltinis: ELTA
Šios lėšos yra dalis maždaug trijų milijardų eurų metinių palūkanų už įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kurias ES gegužės pradžioje susitarė leisti naudoti Kyjivui.
Nuo tada kitos 26 ES valstybės narės ieškojo teisinio būdo, kaip šias lėšas išlaisvinti, nereikalaujant Vengrijos, kuri yra Rusijai draugiškiausia bloko šalis, pritarimo.
Liuksemburge susitikę užsienio reikalų ministrai pasirašė planą pradėti naudoti lėšas, gautas iš maždaug 200 mlrd. eurų, įšaldytų ES po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą.
„Nenumatytas pelnas, gaunamas iš Europoje įšaldyto Rusijos turto, o ne pats turtas, bus kuo skubiau panaudotas Ukrainos naudai, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – 1,4 mlrd. eurų bus galima gauti per kitą mėnesį, o dar milijardą – iki metų pabaigos.“
Apie 90 proc. lėšų, įšaldytų ES, saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Vengrijai nebuvo suteikta veto teisė, jai susilaikius ankstesniame balsavime šiuo klausimu, – toks žingsnis sukėlė Budapešto pasipiktinimą.
„Visiškai ignoruojant Europos taisykles, Vengrija paprasčiausiai buvo išstumta iš sprendimų priėmimo proceso, – sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto‘as. – Tai aiški raudona linija. Dar niekada anksčiau nebuvo taip begėdiškai nepaisoma bendrų Europos taisyklių.“
Nors naujausias žingsnis bus palankiai sutiktas Kyjive, Vengrija vis dar blokuoja apie šešis milijardus eurų papildomų lėšų, skirtų padėti apginkluoti Ukrainą.
ES išmoka pirmąją dalį lėšų, gautų iš įšaldyto turto, po to, kai birželį Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė susitarė suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, kuri bus finansuojama įplaukomis iš įšaldyto Rusijos turto.