PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Gegužės 16 d. 16:04

ES ir NATO valstybių kariuomenių vadai aptarė gynybos stiprinimo, paramos Ukrainai ir tarptautinių operacijų klausimus

Lietuva

Lietuvos kariuomenės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Lietuvos kariuomenė


301455

Dviejų dienų darbo vizito į Briuselį išvykęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys dalyvavo Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) karinių komitetų susitikimuose.

Gegužės 15 d. ES kariuomenių vadai naujuoju ES Karinio komiteto pirmininku išrinko Airijos kariuomenės vadą generolą leitenantą Sean Clancy. Komitete taip pat sutarta dėl ES mokomosios misijos Malio Sahelio regione (EUTM Mali) užbaigimo, išlaikant „all in all out“ principą. Taip pat aptarta ES vykdomos tarptautinės operacijos Raudonojoje jūroje EUNAVFOR ASPIDES eiga bei siekiamas efektas. Nuo 2024 m. vasario mėnesio pradėta savanoriška ES karinė operacija skirta reaguojant į husių vykdomus laivybos trukdžius apsaugoti Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus nuo atakų ir lydėti juos, bendradarbiaujant su partneriais užtikrinti jūrinės situacijos suvokimą.

Kitas svarbus klausimas aptartas komitete buvo ES greito dislokavimo pajėgumo (angl. Rapid Deployment Capacity, EU RDC), kuris skirtas reaguoti į krizes ES teritorijoje ir už jos ribų visais konflikto ciklo etapais, kūrimas. Tai vienas svarbiausių 2022 m. kovo mėn. priimto ES Strateginio kompaso pasiūlymų, tad tikimasi kad šios pajėgos pilną operacinį pajėgumą pasieks iki 2025 m. ir bus sudarytos iš modulinių 5000 karių pajėgų. EU RDC formatas leidžia dislokuotinas pajėgas – Greitojo reagavimo pajėgumus – pritaikyti prie misijos ar operacijos. Kariuomenės vadas pakartojo Lietuvos ketinimą priskirti šiam pajėgumui mūsų valstybės nacionalinius vienetus, kurie nuo 2025 m. pradėtų tarnybą Vokietijos batalione.

Svarbia susitikimų Briuselyje tema išlieka parama Ukrainai, ES šalių tarpusavio derinimas įsigyjant ir tiekiant Ukrainai reikalingą paramą ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje. Lietuvos kariuomenė toliau remia ES mokymo misijos EUMAM tęstinumą ir pritaria galimam veiklos išplėtimui per artėjančią misijos strateginę peržiūrą.

Gegužės 16 d. NATO karinio komiteto susitikime 32 NATO valstybių kariuomenių vadai ir atskiru kvietimu prisijungęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas generolas Anatoliy Barhykevych, kuris atstovavo Ukrainos kariuomenės vadą Oleksandr Syrskyi, aptarė Ukrainos operacinę situaciją, reikalingų veiksmingai gintis pajėgumų poreikį bei NATO valstybių paramą Ukrainai. Kariuomenės vadas pabrėžė, jog remiant Ukrainą ypatingai svarbu, kad sąjungininkės, teikdamos ginkluotę koordinuotųsi tarpusavyje ir papildytų vieni kitų teikiamus pajėgumus.

Susitikime įvertinta gynybos planų įgyvendinimo eiga. Pasak susitikime dalyvavusių kariuomenių vadų, pasiekta pažanga atitinka išsikeltus tikslus ir lūkesčius. Šį pavasarį Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančios plataus masto pratybos „Steadfast Defender 2024” parodė, jog NATO aljansas yra dar labiau sustiprėjęs ir tinkamai pasirengęs gintis.

Paskutinėje sesijoje daugiausiai dėmesio skirta ateinančių dvidešimties metų Aljanso karinės pertvarkos planams bei ateities pajėgumų vystymui.

ES ir NATO karinių komitetų paraštėse Briuselyje įvyko dvišaliai generolo V. Rupšio susitikimai su kitų valstybių kariuomenių vadais. Su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Carsten Breuer Lietuvos kariuomenės vadas aptarė Rytinio flango gynybos ir atgrasymo klausimus, pasirengimą Lietuvoje dislokuoti Vokietijos 46-ąją tankų brigadą „Lietuva“.

Susitikime su Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Onno Eichelsheim kalbėta apie artėjančias oro gynybos pratybas Lietuvoje, į kurias olandai dislokuoja „Patriot“ oro gynybos sistemas. Su Graikijos kariuomenės vadu generolu Dimitrios Choupis kalbėta apie dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimo klausimus. Šis susitikimas įvyko Graikijos kariuomenės vado iniciatyva.