Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Rutkausko nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Komisija pirmadienį gynė savo vakcinavimo nuo koronaviruso strategiją, Bendrijos narėms vis griežčiau kritikuojant lėtą skiepų nuo COVID-19 platinimą 450 mln. gyventojų turinčiame regione.
Vakcinavimo programos 27 valstybių bloke prasideda gana lėtai, o kai kurios ES narės suskubo kaltinti ES vykdomosios valdžios instituciją, kad ji nesugebėjo užtikrinti reikiamo kiekio skiepų dozių pristatymo. Pranešama, kad Suomijos sveikatos apsaugos pareigūnai yra nepatenkinti, kad gruodį šalis gavo tik maždaug 40 tūkst. skiepų dozių, nors buvo tikimasi 300 tūkstančių.
Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris), per spaudos konferenciją sulaukęs virtinės klausimų apie vakcinas, sakė, jog pagrindinė problema įgyvendinant vakcinacijos programas „yra gamybos pajėgumų problema – problema, su kuria susiduria visi“.
„Mes iš tiesų pasirašėme sutartis, leisiančias valstybėms narėms gauti 2 mlrd. dozių – pakankamai, kad jų užtektų visiems ES gyventojams vakcinuoti“, – sakė jis. Iš viso regione gyvena beveik 450 mln. žmonių.
ES pasirašė sutartis dėl vakcinų pirkimo su šešiais vakcinų gamintojais: „Moderna“, „AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Pfizer-BioNTech“ ir „CureVac“. Tačiau iki šiol 27 valstybių Bendrijoje leidžiama naudoti tik bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą preparatą. Europos vaistų agentūra (EVA) galbūt jau pirmadienį taip pat priims sprendimą dėl „Moderna“ vakcinos platinimo.
E. Mameris taip pat paaiškino, kad EK vaidmuo – sudarinėti sutartis su potencialių preparatų gamintojais. Pasak jo, Komisija tiesiogiai nepirko vakcinų dozių, tačiau „veikė kaip investuotoja“, suteikdama finansavimą vakcinas kuriančioms farmacijos bendrovėms. Tokiu būdu siekta paspartinti tyrimus ir padidinti gamybos pajėgumus, tačiau visos ES valstybės gali pačios nuspręsti, kiek vakcinų dozių jos įsigis iš pasirinkto gamintojo.
„Galiausiai, šios vakcinos turi būti pagamintos, pristatytos, o kai kurios logistikos grandys yra labai sudėtingos“, – kalbėjo E. Mameris. Jis patikino, kad vakcinavimo programos dar tik prasidėjo, o dideliais kiekiais vakcinas numatoma pradėti tiekti apytikriai balandį.
Paklaustas, kodėl Komisija neįsigijo daugiau „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, EK atstovas spaudai sveikatos apsaugos klausimais Stefanas de Keersmaeckeris (Stefanas de Kersmekeris) sakė, kad „svarbiausias požiūris buvo paįvairinti mūsų paketą, nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį“.
Pasak S. de Keersmaeckerio, sutartyje su „Moderna“ numatyta iš pradžių įsigyti 80 mln. vakcinos dozių, tačiau Komisija ketina pasinaudoti galimybe prašyti dar 80 mln. dozių, kai šis preparatas bus patvirtintas. Kalbant apie „Pfizer-BioNTech“ vakciną, EK gali užsisakyti dar 100 mln. dozių, o tai bendrai sudarytų 300 mln. dozių. Kad vakcinavimas būdų veiksmingas, abiejų rūšių vakcinų reikia suleisti po dvi dozes.
BNS