Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Sušilus orams, gyventojai noriai mėgaujasi gamtos malonumais, tačiau vis dažniau iš jos sugrįžta su įsisiurbusia ligota erke. Didžiausia šalies ne gyvybės viena draudimo bendrovė praneša pernai užregistravusi net 70 proc. daugiau atvejų, kai klientai nukentėjo nuo infekcines ligas platinančių erkių. Dažniausiai jie užsikrėsdavo Laimo liga.
„Žalų augimą lemia ne tik gausėjantis erkių įsisiurbimų skaičius – medicinos ekspertų duomenimis, pernai sergančiųjų erkiniu encefalitu buvo dvigubai daugiau, o Laimo ligos atvejų pagausėjo beveik trečdaliu, bet ir faktas, kad vis daugiau gyventojų turi draudimą nuo erkių ligų. Ligos atvejų gausėjimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai išlieka didelėje rizikoje užsikrėsti erkių pernešamos ligomis ir turėtų labiau pasirūpinti savo saugumu vykdami į gamtą. Juk turbūt retas gyventojas nėra susidūręs su erkėmis“, – teigia Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas.
Draudimo eksperto teigimu, didžiąją dalį – apie 75 proc. – erkių žalų bendrovė užfiksuoja birželio-spalio mėnesiais. „Erkės paprastai nubunda pavasarį, kai vidutinė temperatūra pasiekia 7 laipsnių šilumos ribą, tačiau sergamumas šokteli kiek vėliau, nuo gegužės-birželio mėnesių, kai orai dar labiau įšyla ir gyventojai pradeda daug laiko leisti gamtoje. Erkių sukeltų ligų atvejų pikas pasiekiamas vasaros pabaigoje-rudens pirmojoje dalyje. Tiesa, dėl klimato pokyčių erkės tampa pavojingos vis ilgesnį laikotarpį. Pasitaiko atvejų, kai dėl vėlyvą rudenį įsisiurbusių erkių žmonės į gydytojus kreipiasi net žiemos metu“, – tvirtina A. Gimbickas.
Lietuva laikoma endemine šalimi, kurioje erkių pernešamos ligos itin dažnos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skelbiamais duomenimis, 2016 m. užregistruoti 633 erkinio encefalito atvejai – beveik dukart daugiau nei 2015-aisiais (336 atvejai). Kasmet nuo erkinio encefalito miršta 1-2 užsikrėtusieji. Daugiau pernai šalyje užregistruota ir Laimo ligos atvejų – 2915, kai 2015 m. sirgusiųjų skaičius buvo 2252. Tiesa, 2016 m. sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo ligomis augo ne tik Lietuvoje, bet ir kituose Europos regionuose.
Išmokėjo 70 tūkst. eurų kompensacijų
Pernai susirgusiems erkių platinamomis ligomis klientams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo daugiau nei 70 tūkst. eurų kompensacijų. Tai – maždaug 70 proc. daugiau nei 2015 metais. Be to, nuo 2012-ųjų draudimo išmokų dėl erkių įsisiurbimų suma išaugo apie tris kartus. Devyniais iš dešimties atvejų bendrovės klientai nukentėjo nuo Laimo ligos užkratą platinusių erkių. Nuo šios ligos nėra sukurta skiepų. Likęs dešimtadalis atvejų – infekcinės erkinio encefalito ligos.
„Mūsų skaičiavimais, šiuo metu tik apie 7 proc. šalies gyventojų turi draudimą nuo erkių sukeliamų ligų ir nelaimės atveju gautų išmoką, o likę 93 proc. šalies gyventojų papildomos finansinės paramos neturėtų, jiems tektų verstis su turimomis santaupomis ir valstybės skiriamais ligonpinigiais. Draudimo išmokas gauna tie gyventojai, kurie turi įsigiję asmens draudimą ar atskirą draudimą tik nuo erkių sukeliamų ligų. Pastarasis kainuoja 7 eurus metams, o ligos atveju išmokama kompensacija siekia 400 eurų. Ją nukentėjusysis gali skirti gydymui, reabilitacijai ar kitoms reikmėms“, – aiškina A. Gimbickas.
5 patarimai vykstantiems į gamtą
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai erkės tyko aukų ant vešlios žolės ir neaukštų krūmų, jos ypač mėgsta drėgnesnes, prieblandoje esančias vietas. Patekusios ant žmogaus kūno jos ieško tinkamos vietos įsisiurbti, dažniausiai – minkštesnės odos vietos, kurioje būtų daug kraujagyslių. Kaip taisyklė tai – natūralios kūno raukšlės – pakinkliai, kirkšnys, alkūnių vidinės pusės, pažastys, zona už ausų. Todėl vykstant į gamtą, verta įsidėmėti keletą patarimų.
Tinkamai apsirenkite
Vykstant į gamtą patariama apsirengti drabužiais ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, kuo labiau priglundančias prie kūno. Tai apsunkins erkių įsisiurbimo galimybę. Rekomenduoja rinktis šviesius drabužius, nes ant jų galima lengviau pastebėti užropojusį voragyvį.
Naudokite atbaidančias priemones
Atviras kūno vietas bei drabužius rekomenduojama apipurkšti erkes atbaidančiais purškalais, tačiau verta atminti, kad pastarųjų poveikis yra riboto laiko.
Grįžę namo – pasitikrinkite, drabužius išpurtykite lauke
Kaskart grįžus iš gamtos vertėtų apsižiūrėti, ar neparsigabenote su savimi ir nekviestų svečių. O gamtoje dėvėtus drabužius reikėtų išpurtyti lauke ir dar palikti per naktį pakaboti atokiau.
Įsisiurbusią erkę ištraukite paprastai
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama nedelsiant ją ištraukti, geriausia – pincetu, staigiu judesiu traukiant ją atgal. Sukti pinceto traukimo metu nerekomenduojama, nes erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl jei ją sukiosite, šie kabliukai liks odoje. Traukiant erkę taip pat reikia nepersistengti ir jos nesutraiškyti, nes ligos sukėlėjai yra erkės virškinimo trakte ir seilėse. Dėl tos pačios priežasties traukiant įsisiurbusią erkę patariama nenaudoti jokių tirpalų, nes jie gali priversti erkę aktyviau išskirti seiles, kuriose gali būti ligos sukėlėjų.
Sekite savo savijautą
Pašalinusiam įsisiurbusią erkę gyventojui reikėtų atidžiai save stebėti bent mėnesį – tiek gali užsitęsti erkinio encefalito inkubacinis periodas. Į gydytoją kreiptis būtina, jeigu pajaučiate bendrą silpnumą, pradeda kamuoti galvos, kaulų, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, įkandimo vieta parausta ir plečiasi. Tai gali būti požymiai, kad įkandęs parazitas pernešė pavojingą ligą.