PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2018 m. Lapkričio 2 d. 11:46

Endriejaviškių viltis išsaugoti Kapstato ežerą neblėsta

Klaipėda

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


58788

Šią vasarą „Bangos“ laikraštyje išspausdinę straipsnį apie apgailėtiną Kapstato ežero būklę sulaukėme skaitytojų atgarsio. Apgailestaujama, jog neskiriama lėšų jį išvalyti. Tačiau Aplinkos ministerija tvirtina, kad nėra finansinių galimybių gerinti šio mažo telkinio situaciją, ir siūlo prisidėti Savivaldybei.

Išgelbės bebrai?

Nuo 1974 m. Endriejave gyvenantis Stanislovas Virbauskas, žvejys mėgėjas, savo laiške pasakojo ne kartą apėjęs ežerą, žino visus jo šaltinius, įtekantį vienintelį Dievupio upelį, kuris sausesnėmis vasaromis išdžiūdavo ir anksčiau. „Gerai žinau, kokioje vietoje išteka Veiviržo upelis, kiek bebrų užtvankų yra jame bei kitose vietose. Vasarą nuvažiavus prie ežero, kuriame nebegalima net maudytis, ir matant tik didelę žolėmis apžėlusią pelkę, iš tiesų maudžia krūtinę: nejaugi ežeras numirs anksčiau negu aš?“ – retoriškai klausė endriejaviškis.

Jo nuomone, sausra turėjo įtakos, kad ežeras labai nuseko, bet ne taip stipriai. Jis prisimena sovietmetį, kai ežeras taip pat buvo labai nusekęs, ir dėl tos pačios priežasties.

„Ne vienam endriejaviškiui dėl jo maudžia krūtinę, todėl susiruošėme apeiti ežerą ir įsitikinti, kodėl nuo pavasario vanduo taip ėmė kristi: ar tik nebus Veiviržo upelyje išardytos bebrų užtvankos, kaip „geradariai“ tai padarė sovietmečiu. Su S. Vičiuliu, R. Striuka ir P. Puidoku, priėję prie Veiviržo ištakų, pamatėme tai, apie ką ir galvojome: bebrų užtvankos išardytos. Ant nendrių buvo aiškiai matyti, kokiame aukštyje buvęs vanduo – apie 1,3 m aukščio. Tai yra pagrindinė Kapstato ežero nusekimo priežastis, – tvirtino S. Virbauskas. – Mes šiuo metu dūstančiam ežerui nieko nepagelbėsime – jei pavyks, padės močiutė gamta ir už mus daug protingesni bebrai. Jie jau tvarkosi išardytas užtvankas ir laukia vandens.“

S. Virbauskas prisiminė, kad ankstesniais metais buvo ruošiamasi pradėti ežero valymą ir tam buvo numatyti beveik du milijonai, parengtas projektas, tik, anot jo, ne taip, kaip norėjo endriejaviškiai, o suinteresuoti asmenys. „Gaila, nes buvo švystelėjusi viltis pradėti valyti ežerą... Dabar belieka „padėkoti“ tiems, kas šio darbo neatliko iki galo ir liko skolingi ežerui bei visiems endriejaviškiams“, – apmaudo neslėpė skaitytojas.

Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad pakomentuotų situaciją. Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Selemonas Paltanavičius nei patvirtino, nei paneigė, kad išardžius bebrų užtvankas, nuseko Kapstato ežeras.

Pritrūko lėšų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Felikso Žemgulio teigimu, 2009–2010 metais Kapstato ežero dumblo valymui buvo galimybė gauti apie 2 mln. Eur finansavimą. Už šią sumą galėjo išvalyti apie trečdalį ežero – visam reikėjo ženkliai daugiau išlaidų, kurias padengti būtų turėjusi Savivaldybė iš savo kaštų. „Atsižvelgus į tai, kad biudžete nebuvo papildomų 4 mln. litų, nuspręsta atsisakyti projektą vykdyti. O išvalius tik trečdalį ežero nebūtų pasiektas norimas rezultatas, nes likusi neišvalyta dalis dėl sparčių eutrofikacijos mastų būtų užauginusi naują dumblo, vandenžolių sluoksnį jau išvalytoje ežero dalyje“, – dėstė F. Žemgulys.

Per mažas, kad sulauktų pagalbos

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Aldonos Margerienės, Kapstato ežeras mažesnis nei 50 ha, todėl jame nevykdomas valstybinis monitoringas. Taigi duomenų apie šio ežero būklę agentūra neturi – jo apžėlimo vandenine augmenija ir dumblėjimo priežastys nėra identifikuotos. „Atsižvelgiant į bendrą mūsų šalies ežerų būklės situaciją, galima manyti, kad problemos kyla dėl dabartinės ar „istorinės“ taršos, ar dėl natūralių ežero senėjimo priežasčių“, – „Bangos“ redakcijai dėstė A. Margerienė.

Jos duomenimis, Kapstatas yra seklus, o sek­liuose ežeruose ypač aktyviai pasireiškia eutrofikacija bei ežero „senėjimas“. A. Margerienės teigimu, šiuo metu ežerų valymas iš Europos Sąjungos aplinkosauginių fondų nėra vykdomas, išskyrus vieną, Skryto ežerą, kuris identifikuotas kaip kito vandens telkinio taršos šaltinis ir jau anksčiau buvo valytas. „Vandens telkinių būklės gerinimas orientuojamas pirmiausia mažinant taršą vandens telkinių baseinuose. Jų gerinimo priemonės – įžuvinimas, makrofitų šienavimas numatytas taikyti tik didesniuose nei 50 ha ežeruose ir tvenkiniuose, tai yra apie 100 vandens telkinių, neatitinkančių geros būklės kriterijų. Šiuo metu svarbiausias dėmesys – vandens telkiniams, didesniems nei 50 ha, – akcentavo Aplinkos apsaugos agentūros direktorė. – Dėl finansinių galimybių šiuo metu mažieji telkiniai nėra išskirti kaip prioritetiniai taikant jų būklės gerinimo priemones valstybiniu mastu. Todėl prie vandens telkinių tvarkymo galėtų prisidėti savivaldybės, gerinant vandens telkinių būklę ir rekreacines sąlygas savo teritorijoje.“