Endokrinologė ragina neignoruoti lėtinių ligų ir lankytis pas specialistą

Šiauliai

Nuotr. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja endokrinologė Vilija Guntaitė ragina neignoruoti lėtinių endokrininių ligų ir lankytis pas specialistą. Zitos KATKIENĖS nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

28915

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos endokrinologijos kabinetą pacientai skuba ne tik tada, kai sunkiai serga. Gydytojo endokrinologo konsultacijos būtinos, nes, diagnozavus lėtinę ligą, dažniausiai reikia stebėti pacientą, jei skirtas gydymas, reikia įvertinti ar gydymo nereikia koreguoti. Jei lėtinė endokrinologinė liga ignoruojama, pasekmės gali būti rimtos.

Endokrininės liaukos – endokrinologo rūpestis

Ne kiekvienas žmogus žino, kas yra endokrinologija ir koks gydytojo endokrinologo darbas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojai endokrinologei Vilijai Guntaitei iš tiesų kartais tenka susidurti su situacija, kai žmogus nežino, ką daro ir kokias ligas gydo gydytojas endokrinologas. Pasak specialistės, endokrinologija – tai medicinos mokslo šaka, apimanti endokrininių liaukų ligas. Endokrininės liaukos - tai sąlyginai nedideli organai, gaminantys hormonus- biologiškai aktyvias medžiagas, kurios reikalingos tam, kad žmogaus organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Be daugelio endokrininių liaukų, neskiriant reikiamo gydymo, žmogus negalėtų gyventi. Taigi endokrinologas diagnozuoja ir gydo endokrininių liaukų ligas.

Dažniausiai pas endokrinologą ateina pacientai, sergantys skydliaukės ligomis ir cukriniu diabetu. Daug rečiau gydytojai tenka konsultuoti pacientus, kuriems įtariamos ar nustatytos antinksčių, paraskydinių liaukų, hipofizės, lytinių liaukų ir kiti, dar retesni, sutrikimai.

Skydliaukė – endokrininė liauka, kurioje gaminami skydliaukės hormonai. Sutrikus skydliaukės veiklai, kai ši liauka hormonų pagamina per mažai arba per daug, pasireiškia simptomai. Hipotirozė – būklė, kai organizme skydliaukės hormonų trūksta, pasireiškia didesniu nuovargiu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, išsausėti oda, slinkti plaukai, didėti kūno svoris, pasireikšti vidurių užkietėjimas. Priešinga hipotirozei būklė – hipertirozė, kai skydliaukė hormonų pagamina per daug. Liga pasireiškia didesniu jautrumu, nuotaikių kaita, nemiga, šilumos netoleravimu, suintensyvėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, slinkti plaukai, mažėti kūno svoris.

Endokrinologė V. Guntaitė sako, jog minėti simptomai būdingi ir daugeliui kitų ligų, tačiau jei yra simptomų visuma, verta atlikti skydliaukės hormonų (laboratorinius kraujo) tyrimus ir įvertinti, ar nėra skydliaukės veiklos sutrikimo. Vyresnio amžiaus žmonėms minėti simptomai dažnai būna ne tokie ryškūs, todėl medikė jiems rekomenduoja profilaktinį skydliaukės hormonų tyrimą atlikti kartą per metus.

Taip pat, esant tam tikroms skydliaukės ligoms, skydliaukė labai padidėja, dažnai gali matytis tiesiog pažvelgus į paciento kaklą – tada žmogus gali jausti ir diskomfortą kakle, gali būti sunku ryti maistą ar kvėpuoti.

Pacientai ir gydomi, ir stebimi

Kokios pagalbos gali sulaukti pacientas, kuriam nustatytas skydliaukės veiklos sutrikimas?

Nustačius skydliaukės veiklos sutrikimą, endokrinologas, dažniausiai atlikęs dar keletą papildomų tyrimų, pacientui skiria gydymą. Jei nustatoma, kad skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų, skiriama pakaitinė terapija skydliaukės hormonais. Jei nustatoma, kad skydliaukės hormonų organizme yra per daug, skiriami vaistai, slopinantys skydliaukės veiklą. Kai vaistais nepavyksta skydliaukės hormonų gamybos nuslopinti, pacientas nukreipiamas gydymui radioaktyviuoju jodu ar skydliaukės operacijai.

„Paskyrus medikamentinį gydymą, tiek hipotirozės, tiek hipertirozės atveju, reikia stebėti kraujo tyrimų dinamiką, koreguoti vaistų dozes“, - teigia specialistė.

Gydytoja Vilija Guntaitė sako, jog būna ir taip, kad žmogus serga skydliaukės liga, tačiau nieko nejaučia. Mat skydliaukės ligų simptomai atsiranda tik tada, kai būna sutrikusi skydliaukės veikla. Tačiau yra skydliaukės ligų, kai skydliaukėje stebimi struktūrinių pakitimų, tačiau skydliaukė funkcionuoja gerai. Anot endokrinologės, tada minėtų simptomų pacientas neturėtų jausti, o jeigu kokių nors sveikatos sutrikimų ir yra, negalima jų tiesiogiai susieti su skydliaukės patologija. Dažniausios skydliaukės ligos, kurių metu pacientas nieko nejaučia: mazginė struma ir lėtinis tiroiditas be skydliaukės veiklos sutrikimo. Esant šioms ligoms skydliaukėje yra struktūrinių pakitimų, kurie įvertinami skydliaukę čiuopiant bei tiriant ultragarsu.

„Nustačius tokius pakitimus skydliaukėje, jie turi būti stebimi. Stebėjimas yra reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar esantys pakitimai eigoje nesikeičia, ar neatsiranda požymių, kurie būdingi onkologinėms skydliaukės ligoms“, - pastebi endokrinologė.

Ultragarsu aptikus požymių, kurie būdingi onkologinėms skydliaukės ligoms, atliekama aspiracinė punkcija - procedūra, kurios metu adata įduriama į įtartiną pakitimą (dažniausiai mazgą) skydliaukėje ir taip paimama tiriamosios medžiagos – skydliaukės ląstelių – kurios vėliau žiūrint mikroskopu įvertinamos, ar neturi piktybinėms ląstelėms būdingų pakitimų.

Deja, žmogus nieko nejaučia, dažnai ir užmiršta pasitikrinti.

Todėl gydytoja V. Guntaitė įspėja, jog jei kada nors yra buvę kokių nors pakitimų skydliaukėje, tikrai nederėtų apie juos pamiršti ar ignoruoti. Juo labiau, kad pasaulyje stebima skydliaukės onkologinių ligų daugėjimo tendencija. Viena vertus, tokia situacija yra dėl geresnių diagnostinių galimybių, nes ir ligoninėje endokrinologai gali naudotis modernia diagnostine įranga, dirba profesionalūs specialistai. Ypač svarbūs medicinos biologai, gebantys tiksliai diagnozuoti pakitimus.

Cukraligei reikalinga kontrolė

Kita liga, kuria sergant reikalinga kontrolė lankytis endokrinologo kabinete - cukrinis diabetas, liga, pasireiškianti esant absoliučiam ar santykiniam insulino trūkumui. Insulinas yra hormonas, gaminamas kasoje, kurio viena iš funkcijų yra padėti gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis ląstelėms. Jei ląstelės gliukozės negauna, jos negali atlikti savo funkcijų. Pavyzdžiui, trūkstant gliukozės raumenų ląstelėms, gali atsirasti raumenų silpnumas. Gliukozės molekulėms į ląsteles nepatenkant, didėja gliukozės koncentracija kraujyje, ir taip atliekant kraujo tyrimus nustatomas didesnis gliukozės kiekis kraujyje.

Endokrinologė V. Guntaitė sako, jog jei insulino kasa visiškai nebegamina, nustatomas pirmo tipo cukrinis diabetas. Pirmo tipo cukrinio diabeto atveju dažniausiai liga nustatoma greitai, nes pacientas pakankamai greitai pasijaučia blogai: vargina didelis troškulys, dažnas šlapinimasis, nuolatinis noras valgyti, didelis bendras silpnumas, krenta svoris, išsausėja oda. Savijauta tik blogėja, todėl žmogus kreipiasi į gydytoją. Pirmo tipo cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas vaikams, tačiau liga gali prasidėti ir suaugusiems. Nustačius pirmo tipo diabetą iš karto yra skiriamas gydymas insulinu.

Antro tipo cukrinis diabetas yra nustatomas daug dažniau nei pirmo tipo. Dažniausiai antro tipo cukrinio diabeto pasireiškimą lemia ne viena, bet keletas priežasčių. Liga progresuoja iš lėto, ilgą laiką antro tipo cukriniu diabetu sergantis žmogus gali nieko blogo nejausti. Tačiau esant antro tipo cukriniam diabetui nuolatinis didelis gliukozės kiekis kraujyje bei sutrikusi lipidų apykaita lemia tai, kad po truputį atsiranda pakitimai smulkiosiose ir stambiosiose kraujagyslėse, pažeidžiamos smulkiosios nervinės skaidulos. Kai kraujagyslių ir nervų pažeidimas būna ryškus, nustatomos diabeto sukeltos komplikacijos.

„Gydant cukrinį diabetą siekiama sunormalizuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, svarbu, kad cholesterolio kiekis kraujyje taip pat būtų ne per didelis. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas yra ne skaičiukai, kokie kraujo tyrimų rezultatai, bet galimų diabeto komplikacijų prevencija“, - sako gydytoja.

Antro tipo cukrinio diabeto gydyme kertinis akmuo yra tinkamo gyvenimo būdo pasirinkimas – tinkama mityba ir kuo didesnis fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas. Taip pat yra daug medikamentų, kurie skiriami, jei ligos nepavyksta kontroliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis. Per paskutinį dešimtmetį atsirado tikrai ne vienas naujas vaistas cukriniam diabetui gydyti. Labai džiugu, kad ir pačių naujausių vaistų yra ir Lietuvoje, nuolat plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir pacientai gali gauti efektyvų gydymą.

Endikrinologė V. Guntaitė sako, jog šeimos gydytojai puikiai gydo cukrinį diabetą, tačiau kai ligos nepavyksta kontroliuoti, pacientas turėtų būti nukreipiamas endokrinologo konsultacijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt