Elektros gamintojai dėl perteklinės žaliosios energijos ir krintančių kainų priversti mažinti gamybos apimtis

Lietuva

„Litgrid“ / Marius Morkevičius/ELTA

Ieva KniukštienėŠaltinis: ELTA

364770

Šį pavasarį Baltijos šalių regione fiksuoti labai saulėti ir vėjuoti orai bei palyginus nedidelė elektros paklausa, teigia „Litgrid“. Pasak jų, tokiais laikotarpiais „Nord Pool“ elektros biržoje formuojasi labai mažos ar net neigiamos didmeninės rinkos kainos, todėl kai kurie atsinaujinančios elektros energijos gamintojai pristabdo generaciją, kad nepatirtų nuostolio parduodami elektrą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Atsinaujinančios energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius pažymi, kad ši situacija Lietuvoje yra ypač aktuali, o atjungimus gamintojai atlieka savo iniciatyva, vertindami rinkos kainas. Pasak jo, jeigu gamintojas neturi galimybės kaupti elektros energijos, tenka lėtinti ar stabdyti gamybą, kad būtų išvengta nuostolingo energijos pardavimo.

Gamybos apimtis diktuoja rinka

I. Junevičius atkreipia dėmesį, kad sutartyse su tinklo operatoriumi numatyta galimybė riboti elektrinių gamybą, tačiau toks ribojimas būtų taikomas tik kraštutiniu atveju, jei dėl perteklinės gamybos kiltų grėsmė tinklo pralaidumui.

„Sutartyse su naujai prijungiamais elektros gamintojais numatoma, kad tuo atveju, jei gamyba viršytų esamą tinklo pralaidumą, „Litgrid“ gali riboti gamintojus. Tačiau tai labiau hipotetinis atvejis, nes maksimali vėjo ir saulės gamyba perdavimo tinkle iš esmės visuomet sutampa su nulinėmis ar net neigiamomis elektros kainomis, todėl visų pirma elektros gamintojus riboja rinkos dėsniai, o ne elektros tinklo taisyklės“, – sakė pašnekovas.

Panašiai situaciją apibūdina ir ESO Komunikacijos partnerė Rasa Juodkienė. Pasak jos, elektros energijos gamintojų rinkoje galimi trijų rūšių atjungimai: techniniai, avariniai ir balansiniai. Pastarieji, anot pašnekovės, gali nutikti tada, jeigu gamintojai nesilaiko energijos perdavimo taisyklių.

„Kiekvienoje sutartyje yra apibrėžta, kokį kiekį galios gamintojas paduoda į tinklą. Jeigu kažkuris iš tinkle pajungtų gamintojų, nusprendžia savo susitartus kiekius viršyti, atsiranda tinklo perkrovos rizika. Jeigu visi esame sutarę po lygiai, o vienas staiga pateikia dvigubai daugiau, tai kitiems iškyla grėsmė būti atjungtiems nuo tinklo dėl perviršio“, – teigė R. Juodkienė, pridurdama, kad gamintojai pasirašydami sutartis privalo laikytis jose numatytų normų.

Savarankiški atsijungimai gamintojams nėra naudingi

I. Junevičius atkreipia dėmesį, kad šiemet jau buvo pavyzdžių, kai didieji saulės ir vėjo elektrinių parkai nustoja gaminti energiją dėl nulinės arba neigiamos kainos rinkoje.

„Siekdami efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo elektrines esant perteklinei elektros gamybai, o taip pat pasinaudoti elektros balansavimo rinkos teikiamomis galimybėmis, atsinaujinančios energetikos vystytojai Lietuvoje jau dabar sparčiai investuoja į energijos kaupimo sistemas. Prie to prisideda ir valstybės teikiama parama“, – sakė I. Junevičius.

Jam antrina įmonės „Solitek“ Produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė, pabrėždama, kad savarankiškas viso ar dalies parko atjungimas esant neigiamoms rinkos kainoms sukelia ne tik finansinius nuostolius įmonei, bet gali trikdyti energetikos sistemos stabilumą. Jos teigimu, nors didelės galios kaupiklis yra brangi investicija, tačiau, anot įmonės atstovės, įdiegtose baterijose galima kaupti energijos perteklių ir išleisti jį tada, kai elektra tampa reikalinga vartotojams ir brangiai parduodama.

„Vidutinė dviejų valandų kaupiklio 1 MW galios sistemos įrengimo kaina šiuo metu siekia apie 0,5–0,8 mln. eurų, priklausomai nuo sprendimo sudėtingumo ir technologijos pasirinkimo. Investicija gali atsipirkti per 5–7 metus“, – atskleidė pašnekovė.

„Jei kaupiklis per dieną įkraunamas esant 0 €/MWh kainai ir iškraunamas, kai kaina siekia, 100 €/MWh, tai pelnas iš vieno ciklo būtų 200 eurų per dieną. Jei kainų skirtumas 0 €/MWh ir 200 €/MWh, pelnas būtų 400 eurų per dieną ir t.t.“ , – pridūrė ji.

I. Tursienės teigimu, svarbu suprasti, kad kaupiklis ne tik generuoja papildomas pajamas, nes energija gali būti parduodama kai rinkoje kaina aukštesnė, bet ir suteikia gamintojui galimybę aktyviai dalyvauti rinkoje, padeda stabilizuoti sistemą bei sumažina riziką, susijusią su elektros kainų nepastovumu.

ELTA primena, kad iki šių metų birželio 17 d. galioja 102 mln. eurų kvietimas didelės galios kaupimo įrenginių įsirengimui.

„Ši priemonė skirta elektros energetikos sistemos balansavimui. Įrengiami didesni nei 15 MW galios kaupimo įrenginiai, prijungiami prie Litgrid tinklo“, – teigiama ENMIN informacijoje.

Pastarasis kvietimas, pasak I. Tursienės, ypač aktualus didiesiems elektros energijos gamintojams.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt