Elektroniniai verslai keičia žaidimo taisykles

Lietuva

Eva KazlauskienėŠaltinis: Etaplius.lt

1426

Kas ketvirtas europietis internetu apsiperka vieną ir daugiau kartų per savaitę, prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės sulaukė liūdnų laikų, o mokėjimo internetu platformų populiarumas ir toliau kopia į aukštumas. Kviečiame susipažinti su įdomiausiomis elektroninės komercijos naujienomis.

Kasdien internete perka 6 proc. europiečių

„Mastercard“ paskelbė tyrimą „Masterindex 2017“, kuriame nurodoma, kad 6 proc. internetą turinčių europiečių elektroniniu būdu apsiperka bent kartą per dieną. Dažniausiai (9 proc.) elektroninėje erdvėje kasdien perkama Lietuvoje ir Lenkijoje. Kiek rečiau (8 proc.) – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje bei Italijoje. Paskutiniai rikiuojasi estai, suomiai ir latviai (po 2 proc.).

„Šie skaičiai atskleidžia, kad Lietuvoje susiformavo sluoksnis žmonių, kurie itin dažnai naudojasi elektroninės komercijos paslaugomis. Tai neabejotinai gerai. Tačiau ši grupė nedidelė ir smarkiai atitrūkusi nuo kitų interneto naudotojų. Jeigu pasižiūrėtume į kitą rodiklį – kiek žmonių perka elektroninėje erdvėje ne kasdien, o daugiau nei kartą per savaitę, tai Lietuvos tarp pirmūnų nerasime.

Taigi, turime stiprų užkietėjusių elektroninių verslų klientų sluoksnį ir nemažą dalį perkančių retai. Tai reiškia, kad mūsų elektroniniai verslai susiduria su dviem labai skirtingomis klientų grupėmis, kurių poreikiai, pritraukimo bei išlaikymo būdai skiriasi, o tai yra nemenkas iššūkis“, – tyrimo duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Prekybos centrų „apokalipsė“ JAV

Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos centrams žadamas seniai regėtas sunkmetis. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais JAV užsidarys apie 3500 prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių.

„Pastaruoju metu galime stebėti labai įdomų reiškinį – besiplėtojanti elektroninė komercija priverčia užsidaryti daug fizinių parduotuvių, o kartu internetiniai verslai bando atidarinėti savo fizines parduotuves. Tiesa, šios parduotuvės jau visai kitokios ir veikia kitais pagrindais.

Ar tokios „apokalipsės“ vertėtų tikėtis Lietuvoje? Nemanau. Nors neabejotina, kad pardavėjai, ypač prekiaujantys buitine technika, elektronika bei drabužiais, tikrai junta elektroninių verslų konkurenciją, tačiau vargu, ar Lietuvoje tai galėtų sukelti kokią nors didesnę griūtį“, – sako G. Bilevičius.

Pasak jo, nors elektroniniai verslai ir itin smarkiai prisidėjo prie JAV prekybos centrų sunkmečio, tačiau nereikia pamiršti, kad ten tokių didelių prekybos vietų buvo itin daug – pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos centrų plotą, JAV nuo kelių iki dešimčių kartų lenkdavo atskiras Europos valstybes.

„PayPal“ yra jau 200 mln. aktyvių sąskaitų

Neseniai „PayPal“ pažymėjo svarbų įvykį – jos aktyvių sąskaitų skaičius pasiekė 200 mln. Per šios mokėjimo internetu platformos gyvavimo laiką vartotojai atliko daugiau nei 29 mlrd. mokėjimų, kurių bendra vertė – 1,62 trilijono (1 trilijonas lygus 1000 milijardų) Eur.

„Tarp tų 200 mln. sąskaitų yra ir ne vienas tūkstantis Lietuvos gyventojams priklausančių paskyrų. Tiek „PayPal“, tiek vėliau atsiradusios konkuruojančios mokėjimo platformos atveria visai naujas, paprastesnių atsiskaitymų galimybes, kurios leidžia mūsų tautiečiams drąsiau siūlyti savo prekes tokiose užsienio internetinėse prekyvietėse kaip „eBay“, „Amazon“ ar „Etsy“. O tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės pasirūpina, kad pirkinys užtikrintai ir saugiai keliautų pas pirkėjus. Tad galiausiai dėl to laimi kiekvienas iš mūsų“, – teigia „DPD Lietuva“ atstovas.

Pasak jo, Lietuvoje „PayPal“ paslaugomis paprastai naudojamasi perkant užsienyje, o apsipirkdami šalies viduje, lietuviai dažniausiai naudojasi internetine bankininkyste, ar atsiėmimo metu sumoka kurjeriui grynais arba – jeigu tai „DPD Lietuva“ kurjeris – atsiskaito ir kortele.

Bilevičiaus teigimu, nauji skaitmeniniai mokėjimo sprendimai iš esmės keičia mūsų supratimą tiek apie pinigus, tiek apie mokėjimus apskritai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt