Elektromobilių vairuotojams Šiauliai – juodoji skylė

Šiauliai

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT

294763

Elektromobilius vairuojantys šiauliečiai vis dar susiduria su įkrovimo stotelių trūkumu. Nepaisant, kad situacija per pastaruosius metus pagerėjo net penkis kartus, vairuotojai vis dar medžioja laisvas vietas stotelėse ir vežiojasi savo jungtis.

Įkrovimo stotelių (ne)pakanka

Elektromobilių Šiauliuose nebereikia ant pirštų skaičiuoti, jų mieste įregistruota beveik šeši šimtai. Tad ir įkrovimo stotelių vos dviejų (Lieporiuose ir Kalniuko rajone), kaip buvo prieš kelerius metus, tikrai nebeužtenka.

Elektromobilių entuziastas, tinklalapio apie elektromobilius nerijusev.lt autorius, šiaulietis Nerijus Jakimavičius pasakoja, kad tuomet gauti vietą įkrauti elektromobilį būdavo kone loterija, net kai atsirado dar dvi stotelės:

„Kiekviena stotelė turėdavo po 2 jungtis. Nors jungtys dvi, bet galėdavo įsikrauti tik vienas elektromobilis. Jei, elektromobiliui naudojant lėtąjį įkrovimą, atvažiuodavo kitas, kuris įsijungdavo greitojo įkrovimo jungtį, tai žmogui su lėtuoju procesas išsijungdavo. Vėliau atsiradusios dvi įkrovimo stotelės prie Šiaulių kolegijos iš pradžių irgi nedžiugino, nes būdavo, kad iš 4 jungčių veikia tik viena.“

Vairuotojų džiaugsmui atsiradusi stotelė prie parduotuvės „Lidl“ ne tik turėjo kelias jungtis, bet ir kraudavo nemokamai, todėl ji labai dažnai būdavo užimta.

„Būdavo tokių, kurie mėgdavo nuolat užimti įkrovimo vietą, tarsi būtų jų asmeninė stotelė. Kitas minusas – stotelė veikdavo tik prekybos centro darbo valandomis. Atsimenu, kai „Lidl“ pradėjo dirbti nuo 7 val. ryto, tai keldavausi anksti, kad tik suspėčiau pirmas atvažiuoti prie įkrovimo stotelės“, – iš tokių priverstinių ryto varžybų dabar juokiasi Nerijus.

Nemokamos vietos dažiausiai būna užimtos. (Ne­ri­jaus Ja­ki­ma­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Situacija iš lėto gerėja

Situacija ėmė taisytis tik pastaruosius pusantrų metų, kai „Saulės miesto“ požeminėje aikštelėje buvo įrengtos 4 lėtojo įkrovimo stotelės, kuriose vienu metu gali įsikrauti 8 elektromobiliai.

„Bet negalvokite, kad jeigu ir atrodo, kad toks pakankamas kiekis stotelių yra, kad pavyks papildyti elektronų atsargas. Neretai būna, kad visas vietas užima iškastiniu kuru varomi automobiliai“, – sako vairuotojas.

Neseniai sumontuotos dar kelios „Ignitis ON“ įkrovimo stotelės – viena stotelė yra greitojo įkrovimo su dviem CCS jungtimis ir viena lėtojo įkrovimo.

Dabar Šiaulių mieste priskaičiuojama 12 elektromobilių įkrovimo stotelių: tarp jų ir lėtojo, ir greitojo įkrovimo, ir skirtų privačiam naudojimui (pavyzdžiui, konkrečios įmonės reikmėms).

Gelbsti programėlė ir savi laidai

Kur yra tokios stotelės, rodo speciali programėlė, kuri net skirtingomis spalvomis žymi, kokia tai stotelė: greitojo, lėtojo įkrovimo, skirta visiems ar privati. Tačiau jos link su senkančia baterija skubantis vairuotojas negali būti tikras, ar gaus įkrauti savo elektromobilį.

„Jei tu matai tą stotelę, tai dar nereiškia, kad ji veikia. Paspaudus gali rodyti, kad, pavyzdžiui, joje yra viena greitoji ir viena lėtoji jungtis, bet nežymima, ar ji veikia, ar neužimta. Kartais būna šalia komentarų, tarkime, prieš dieną, kad ji ar kuri nors jungtis neveikia, tai gali tikėtis to paties.

Įsikraunant konkrečioje stotelėje, galima toje programėlėje pasižymėti ir tada kitas vairuotojas mato, kad ji užimta, kiek tai užtruks. Bet ne visi tai žino, tai atvažiuoji – žiūri, užimta“, – patirtimi dalijasi šiaulietis Nerijus, dažnai važinėjantis elektromobiliu.

Kita problema ta, kad kiekvienam tiekėjui yra atskira programėlė. O dargi – ir įkrovimo laidai būna skirtingi. Greitojo įkrovimo stotelėse jungtys visada yra, o lėtojo įkrovimo – dažniausiai nėra laidų, reikia savo vežiotis, nes jie dar ir skirtingų tipų būna.

Šiau­liuo­se ir ap­link pro­gra­mė­lė­je pa­žy­mė­ta 12 sto­te­lių: ža­lios – lė­tojo įkro­vi­mo, oran­ži­nės – grei­tojo, o ru­dos – pri­va­čios, skir­tos tik konk­re­čios įmo­nės dar­buo­to­jams.

Ne tik šiauliečiams

Žinoma, elektromobilių įkrovimo stotelės Šiauliuose nėra skirtos išskirtinai šiauliečiams. Jomis dažnai naudojasi ir miesto svečiai, ir pravažiuojantys pro šalį, ypač dažnai Šiauliuose sustoja įsikrauti keliaujantieji Rygos kryptimi.

Dar prieš porą metų Šiauliai buvo tokia elektromobilių įkrovimo juodoji skylė, kad vairuotojai arba išvis stengdavosi aplenkti, arba skambindavo pažįstamiems ar į servisus teirautis, ar yra kur pakeliui stotelė. Dabar ši problema sumažėjo, bet galutinai neišspręsta.

Pagal Lietuvos kelių direkcijos skelbtą konkursą, ne visur, kur numatyta, operatoriai panoro įrengti stoteles, nors pirmus 5 metus ten vairuotojams garantuojamas nemokamas įkrovimas. Pavyzdžiui, šiuo metu Šiauliuose yra viena nemokoma įkrovimo stotelė Tilžės–Gardino g. kampe, tačiau laisvą vietą ten rasti sunku, nes vairuotojai mėgsta ilgam palikti savo mašinas.

Avariniam atvejui – elektros rozetė

Kai visur vietos užimtos arba baterijos iki artimiausios stotelės nebeužteks, vairuotojai ieško bet kokio elektros energijos šaltinio, kur yra rozetė. Įsikrauti elektromobilį galima valgant kavinėje ar namie. Žinoma, tai vyksta labai lėtai ir gamintojų įkrovimas iš rozetės rekomenduojamas tik kaip avarinė alternatyva.

„Tokiu atveju ir krauniesi nepilnai, nes labai užtrunka. Žiūri į kilometrus, kiek būtina nuvažiuoti iki kitos stotelės. Nes priešingai greitajam įkrovimui, kai elektra eina tiesiai į bateriją, iš rozetės tai labai lėtas įkrovimas, kai elektra eina per mašiną ir konverterį ir tik tada į bateriją. Išeina toks butelio kaklelio efektas“, – paaiškina patyręs elektromobilio vairuotojas.

Išeina, kad elektromobilius eksploatuoti labiausiai apsimoka tiems, kurie ne į įkrovimo stoteles važinėja, o turi namuose įsirengę saulės energijos elektrines, taip pat ir įkrovimo stoteles. Tuomet jokių problemų palikti nakčiai garaže automobilį krautis. Elektromobilių vairuotojai yra tie, kurie aktyviausiai naudojasi nakties ir savaitgalio elektros tarifų planais ir medžioja pigiausias elektros energijos valandas.

Tai, kad sto­te­lė yra ir dar ne­mo­ka­ma, ne­reiš­kia, kad ji vei­kia. (Ne­ri­jaus Ja­ki­ma­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Energijos sunaudojimą lemia ir oras

Važinėjimui elektromobiliais Lietuvos klimatas gana palankus. Čia nėra itin karštų vasarų, kurios nepatinka mašinos baterijoms, taip pat ir itin didelių šalčių, t. y. žemiau –30 laipsnių, retai kada pasitaiko.

Tiesą sakant, elektromobilių vairuotojai naujokai pirmąją eksploatacijos žiemą nustemba, kai, tuo pačiu įkrovimu nuvažiuodavus 150 kilometrų, baterija išsenka, nuvažiavus vos 90–100 kilometrų.

„Taip vairuotojai apsigauna, kai pasiskaito gamintojų aprašymus. O bandymai būna daromi idealiomis sąlygomis, geru oru, kai nėra vėjo pasipriešinimo ir pan. Tada atrodo neblogai. Bet ateina žiema ir dėl šalčio apie 30 proc. sumažėja galimas nuvažiuoti atstumas, nes šilumos naudojama daugiau“, – paaiškina N. Jakimavičius.

Rodos, tiek daug nesklandumų, tačiau besirenkantieji elektromobilius sako, kad, kartą išbandžius jų važiuoklę ir komfortą, nebesinori sėsti prie dyzeliniu kuru varomo automobilio vairo, kur tenka jaudintis dėl daugybės techninių dalykų. O įkrovimo problema nors ir egzistuoja, tačiau, žinant savo poreikius, lengva prisitaikyti.

„Ypač dabar, kai yra valstybės parama 5 tūkst. Eur, o jei dar turi savo saulės elektrinę, tai geras variantas. Ypač kai žinai, kiek tau reikia. Pavyzdžiui, man važinėjant daugiausia mieste, vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 280 kilometrų. Tai reiktų įkrauti maždaug vieną kartą kas dvi savaites“, – ekonomiškai skaičiuoja Nerijus.

Elektromobilių daugės

Valstybinės įmonės „Regitra“ šių metų kovo 1 d. duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 20 702 elektromobiliai (varomi vien tik elektra ir hibridiniai). Iš jų Šiaulių mieste ir rajone – 669, o bendrai Šiaulių regione jų yra 874 mašinos. Žinoma, tai nereiškia, kad jos visos būtent čia ir važinėja ir joms visoms neišvengiamai reikalingos įkrovimo stotelės.

Tačiau jų skaičius turėtų augti, nes nacionaliniuose elektromobilių skaičiaus tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų, t. y. jau kitąmet, iš naujai registruojamų automobilių elektra varomi turėtų sudaryti dešimtadalį naudojamų asmeniniais tikslais (M1 klasės), o komerciniais tikslais įsigyjamas (N1 klasės) – elektrinis turi būti kas trečias.

Dar po penkerių metų, 2030 m., kas antras fizinis pirkėjas turėtų įsigyti elektrinį automobilį, o juridinis – vien tik elektrinius. Nes tada N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais išvis nebus registruojamos, jei neturės galimybės būti varomos alternatyviais degalais.

Esant rei­ka­lui elekt­ro­mo­bi­lį ga­li­ma įkrau­ti bet kur, kur tik yra elekt­ros ro­ze­tė, kad ir per­me­tus lai­dą pro bu­to lan­gą. (Ne­ri­jaus Ja­ki­ma­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Skatina pinigais

Kol kas Lietuvai šie tikslai sunkiai įkandami: iš visų 1,8 mln. šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių tie 20,7 tūkst. elektromobilių tesudaro vos 1,2 proc.

Norėdama paskatinti vairuotojus greičiau persėsti prie alternatyviu kuru varomų mašinų vairo, valstybė įsigyjantiems elektromobilius skiria 5 000 Eur dotacijas.

Tai atrodytų gana patrauklu, nors ir kainos elektromobilių yra didesnės nei vidaus degimo varikliais varomų. Net itin dėvėtai mašinai tų valstybės skiriamų 5 tūkst. Eur neužteks.

„Dėvėtas, paprastesnis, pats pigiausias kainuoja nuo 6 tūkst. Eur. Bet tai bus parvarytas iš Norvegijos su nudrožta baterija. Tokį pirkti gali tik entuziastas, kuris žino, ką su tokia mašina daryti, kaip ją eksploatuoti, nes paprastas žmogus prasikeiks ir jau po 2 dienų nebenorės žiūrėti į savo elektrinę mašiną, o ypač žiemą“, – mažai besidominčius potencialius pirkėjus įspėja elektromobilių entuziastas N. Jakimavičius.

Būtent elektromobilių aptarnavimas ir remontas yra didesnė problema negu įkrovimo stotelės. Nors teoriškai eksploatacija yra pigesnė ir paprastesnė, nes nėra nei filtrų, nei tepalų, nei daugybės kitų dalykų, o servisą turėtų suteikti technikos pardavėjas, realybėje taip yra ne visada, nes specialistų yra ne visuose miestuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt