PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2021 m. Lapkričio 25 d. 13:41

Elektrifikuoti autobusų neskuba, kol kas lieka su dujomis

Šiauliai

Rugsėjo pabaigoje Šiauliuose išbandytas elektrinis autobusas. Socialinių tinklų nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


195440

Ruošdamasi elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai mieste, Šiaulių miesto savivaldybė elektrifikacijos keliu pati neskuba žengti. Miesto autobusai perkami dujiniai, savivaldybės automobiliai – hibridiniai. Tauragės rajono savivaldybės pavyzdys – autobusai elektriniai, kelionės gyventojams nemokamos – Šiaulių valdininkų taip pat neįkvepia – kas tinka Tauragei, netinka Šiauliuose, sako miesto valdžia.

Bandė elektrinius

Rugsėjo pabaigoje Šiaulių miesto gatvėse buvo testuojamas elektrinis žemagrindis autobusas. Jis rugsėjo 17–30 d. keleivius vežė 12, 17 ir 21 maršrutais.

Savivaldybės įmonės UAB „Busturas“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė portalui „Etaplius“ atsiųstuose atsakymuose teigė, kad autobusą vairuotojai įvertino teigiamai, tačiau pereiti prie elektrinių autobusų ateityje bendrovė neskubės.

„Kaip minusą galėtumėme išskirti jų nuvažiuojamus kilometrus ir infrastruktūros pritaikymo mieste nebuvimą. Planuose yra hibridiniai autobusai. Vertinti elektrinių autobusų pasiteisinimą yra sudėtinga, nes bandėme po vieną autobusą vienu metu ir tik kelias savaites. Išvadas būtų galima daryti išbandžius daugiau autobusų vienu metu“, – teigė R. Pelutienė.

Dirba kryptingai

Kaip nurodoma įmonės pranešime, bandytu elektriniu autobusu vieną kartą įkrautomis baterijomis galima nuvažiuoti apie 150 km. Išnaudojant galimybę papildomai įkrauti baterijas pantografu maršrutuose, autobusas galėtų nuvažiuoti iki 400 km.

„Busturas“ vieni pirmųjų šalyje perėjo prie dujomis varomų autobusų. Nuo 2015 m. dyzelinių ir dujinių autobusų santykis įmonės parke buvo 5:1. Dabar šis santykis beveik apsivertė, dyzelinių likę 26 iš turėtų 103, dujinių artėja prie šimto.

„Kadangi visada elektrinių autobusų kaina buvo ženkliai didesnė, įmonė nesvarstė tokių pirkimų. Orientavomės į dujinius autobusus. Kryptingai dirbome šiuo klausimu ir nuo 2015 m. ženkliai pasistūmėjome į priekį, dujinių autobusų daugiau ir vidutinis amžius mažesnis, dabar dešimt metų, kai anksčiau buvo septyniolika“, – sako R. Pelutienė.

Nepasiteisina ekonomiškai

Pasak pašnekovės, reikia atsižvelgti ir į tai, kad elektrinių autobusų kaina ženkliai didesnė nei dujinių. Taip pat elektrinių autobusų baterijos turi ribotą įkrovimo ciklų skaičių, baterijas galima eksploatuoti tik iki 5 metų. Naujos baterijos kaina siekia 100 tūkst. Eur. – beveik pusė naujo dujinio autobuso vertės, teigia R. Pelutienė. Dujinių autobusų balionus galima eksploatuoti 20 metų.

„Todėl, vertinant vien baterijų pakeitimo kaštus, galime daryti išvadą, kad vieno elektra varomo autobuso eksploatacijai per tą patį laikotarpį reiktų išleisti apie 400 tūkst. Eur. Palyginę autobusų kainas ir eksploatacines išlaidas matome, kad vietoje vieno elektra varomo autobuso galime įsigyti keturis suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus“, – argumentavo R. Pelutienė.

Taip pat vadovė atkreipė dėmesį, kad elektra varomi autobusai nėra pritaikyti dirbti dviejų pamainų režimu, todėl reikėtų trijų elektra varomų autobusų vietoje dviejų dujomis ar kitu kuru varomų autobusų, norint aptarnauti keleivius.

Žaliausia savivaldybė

Tuo tarpu Tauragės rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje pasuko kitu keliu – įsigijo elektrinius autobusus. Visi miesto ir priemiesčių autobusai elektriniai, gyventojams kelionė jais nieko nekainuoja.

Šių metų spalį tarptautiniame transporto inovacijų forume buvo įteikti tvariems logistikos sprendimams ir iniciatyvoms skirto konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ apdovanojimai.

Žaliausia savivaldybe paskelbta didžiausią proveržį žaliosios infrastruktūros vystyme įgyvendinusi būtent Tauragės rajono savivaldybė.

Kaip „Etaplius“ komentavo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, tikslą paversti Tauragę žaliausiu rajonu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione 2015 m. iškėlė tuometinis meras Sigitas Mičiulis ir šio tikslo sistemingai laikomasi iki šiol.

D. Kaminskas sako, kad atlikta studija parodė, kad tik 5 proc. reikiamos sumos autobusų parkas surenka iš gyventojų, kurie važiuoja miesto ir tarpmiestiniais autobusais, visa kita – subsidijos.

„Manome, kad būtų socialiai teisinga nerinkti šių pinigų iš dažnai keliaujančių, bet mažiausias pajamas gaunančių gyventojų ir padengti šią sumą iš savivaldybės biudžeto. Be to, kartu siektume kitų užsibrėžtų tikslų, kurie susiję su ekologija ir tvarumu“, – pažymėjo D. Kaminskas.

Modelis netinkamas

Panaikinus mokestį už keliavimą priemiesčio ir miesto autobusais, pasak Tauragės rajono mero, keleivių srautas išaugo atitinkamai 40 proc. ir 60 proc.

Elektra varomus autobusus savivaldybė įsigijo pasinaudojusi ES teikiama parama, per metus, pasak D. Kaminsko, pavyksta sutaupyti apie 20 tūkst. Eur.

Vis dėlto tiek R. Pelutienė, tiek ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako, kad kas tinka Tauragei, nebūtinai tinka Šiauliams.

„Tauragę nelabai galime lyginti su Šiauliais tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir plotu. Jie turi 4 maršrutus (miesto) ir 3 elektrinius autobusus. Todėl jų pavyzdys čia nėra tinkamas. Šiauliuose yra 38 miesto maršrutai ir kasdien mieste darbo dienomis važiuoja 75 autobusai, kurie per dieną nuvažiuoja vidutiniškai apie 14 tūkst. km“, – komentavo R. Pelutienė.

„Nemokamų dalykų nebūna, jie kelionės kainą dengia iš rajono biudžeto ar kitų lėšų. Ir jie įsigijo autobusus, kurių kitos savivaldybės nenorėjo. Paklauskit kitų savivaldybių merų, ką jie galvoja, pasakys tą patį. Mūsų tikslas buvo pakeisti taršius, dyzeliu apsipylusius, laiptuotus autobusus į ekologiškus, dujinius, žemagrindžius. Buvo tada protestų, kas norėjo juk galėjo nekontroliuojamai nusipilti dyzelį į savo asmeninius automobilius. Dujų perpilti nepavyks“, – telefonu komentavo A. Visockas.

Vairuoja hibridus

Vis daugiau valstybinių ar privačių įstaigų pereina prie tvarių sprendimų savo veikloje – mažina susidarančių atliekų kiekius, daug ką perdirba, elektros bei kita energija apsirūpina kitomis, ekologiškomis priemonėmis.

Taip pat atnaujina savo automobilių parkus į labiau ekologiškas transporto priemones. Pasak A. Visocko, dabartiniai savivaldybės vadovų automobiliai niekuo neypatingi, bet ne elektriniai dėl vienos paprastos priežasties.

„Vadovų automobiliai galėtų būti prabangesni, bet neišlaidaujame, turime paprastą „Toyota“ markės automobilį, kuris kainavo 17 tūkst. Eur. Jis hibridinis, nes tenka dažnai vykti į Vilnių ar kitus miestus, pakeliui nėra užtektinai įkrovimo stotelių. Vien mieste užtektų elektrinio, bet dviejų automobilių juk nepirksi, tai nebus ekonomiška, tad kol kas važiuojame hibridiniu“, – tikino meras.