Ekspertai: „Brexitas“ didelės įtakos verslui, Europos geopolitikai ir JK gyvenantiems lietuviams nepadarys

Vilnius

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

116145

Ekspertai ramina, kad, Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos, JK gyvenančių lietuvių padėtis nesikeis, esminių geopolitinių pokyčių neįvyks, o verslas didelių sukrėtimų taip pat neturėtų pajusti.

Pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, JK gyvenantiems lietuviams po „Brexito“ svarbiausia susitvarkyti reikalingus dokumentus, leidžiančius gyventi šalyje. Savo ruožtu politologas Gediminas Vitkus taip pat įsitikinęs, kad „Brexitas“ neigiamų pokyčių gali atnešti nebent pačiai Didžiajai Britanijai, o ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad dėl užsitęsusio „Brexito“ proceso verslo įmonės jau yra įvertinusios galimus scenarijus, tad, pasak jos, didelio sukrėtimo ekonomikai nebus.

Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių padėtis nesikeis

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkė D. Asanavičiūtė tikina, kad po„Brexito“ JK gyvenančių lietuvių padėtis neturėtų keistis. Pasak jos, svarbiausia per 11 mėnesių susitvarkyti dokumentus, patvirtinančius naująjį sėslumo statusą.

„Visus pereinamojo laikotarpio 11 mėnesių, jeigu jie nebus pratęsti, tikrai niekas nesikeis, todėl baimintis nėra pagrindo, panikuoti – taip pat. Vienintelis dalykas, kuo reikėtų rūpintis, tai susitvarkyti aplikaciją naujajam sėslumo statusui. Gauti patvirtinimą, kuris leistų šalyje gyventi neribotą laiką arba tam tikrą laiką, jeigu nesi išgyvenęs dar penkerių metų. Taigi žmonėms, kurie gyvena (JK. – ELTA), tai yra vienintelė sąlyga, kad ir toliau nepakistų pensijų mokėjimas, pašalpų mokėjimas, prieiga prie socialinių sveikatos paslaugų, infrastruktūros ir visa kita“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

JKLB pirmininkės teigimu, ne tik ES tikslas yra JK gyvenančių piliečių apsauga, bet ir pati JK siekia apsaugoti savo piliečius, gyvenančius ES.

„Tikrai indikacijų nėra, kad galėtų kažkas kisti ir būtų grėsmė. Nes, dar derantis Theresai May su Europos Sąjunga, pirmu klausimu visada buvo Europos Sąjungos piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Jungtinės Karalystės piliečių teisės Europos Sąjungoje. Ir savo piliečius abi šalys norėtų kuo labiau apsaugoti“, – patikino JKLB pirmininkė.

Pasak D. Asanavičiūtės, laiko ir pagalbos susitvarkyti reikalingus dokumentus JK gyvenantiems lietuviams turėtų užtekti.

„Iš tikrųjų nelabai įsivaizduočiau, kas turėtų sutrukdyti žmonėms tą pasidaryti, tuo labiau laiko dar yra. Yra vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda, užpildo, skelbia vietas, kur galima ateiti su pasu“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Visgi JKLB pirmininkė pripažino, kad migracijos politika į JK planuojantiems atvykti asmenims nėra aiški. Nepaisant to, D. Asanavičiūtė teigia, kad talentams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams sąlygos atvykti ir gyventi šalyje turėtų būti palengvintos.

„Migracijos politika dar nėra apspręsta ir kokiu principu bus priimami nauji atvykusieji taip pat kol kas nėra aišku. Tik tiek, kad premjeras Borisas Johnsonas labai aiškiai komunikuoja, kad visiems talentams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams sąlygos atvykti ir gyventi šalyje bus palengvintos. Šalis nori prisitraukti talentų, nori prisitraukti tuos, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę ir neša didžiausią naudą pačiai šaliai“, – sakė ji.

D. Asanavičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad imigrantams, atvykstantiems dirbti darbus, kuriems nereikia aukštos kvalifikacijos, atvykimas į šalį gali būti sudėtingesnis.

„Dėl kitų atvykstančiųjų, ypač atvykstančiųjų į paslaugų sektorių, ten kur nereikia aukštos kvalifikacijos, (...) baiminamasi, galbūt jiems bus ne toks paprastas atvykimas“, – pripažino D. Asanavičiūtė.

Didelių geopolitinių pokyčių dėl „Brexito“ neįvyks

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Gediminas Vitkus teigia, kad „Brexitas“ didelių pokyčių Europos geopolitikai neturės.

„Geopolitiškai labai didelių pokyčių iš tikrųjų neįvyks. Didžioji Britanija ir nebūdama Europos Sąjungoje išlieka Europos lydere. Antra, ji bus glaudžiai susijusi su Europa įvairiomis sutartimis. Praktiškai Europoje niekas nesikeičia. Išstojimas yra tik savotiškas situacijos apsunkinimas jiems patiems“, – pažymėjo G. Vitkus.

Pasak profesoriaus, esminė Jungtinei Karalystei kylanti problema yra ta, kad po „Brexito“ šalis nebegalės dalyvauti visai Europai svarbių sprendimų priėmime.

„Iš vienos pusės, apsunkinimas, kadangi ji negalės dalyvauti bendrų, visai Europai aktualių, sprendimų priėmime. Iš kitos pusės, jie įsivaizduoja, kad turės daugiau laisvės ir galimybių veikti taip, kaip jiems atrodo. Bet realiai pažvelgus, argi tokie dideli interesų prieštaravimai šiuo metu yra tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos: vertybės tos pačios, politinė sistema yra demokratinė. Tai labiau politinis kaprizas“, – įžvalgomis dalinosi VU TSPMI politologas, primindamas, kad pačioje JK pasigirsta kalbos dėl galimo Škotijos ir Šiaurės Airijos atskilimo.

G. Vitkus taip pat atkreipia dėmesį, kad derybose dėl Europos integracijos klausimų JK nuomonė nieko nebereikš, ir dėl to ES galės lengviau priimti projektus, kuriems Didžioji Britanija prieštaravo.

„Kai vyks derybos tarp bendros Europos politikos, jau britų nuomonė nieko nebereikš. Buvo trys banginiai, ant kurių laikėsi Europos Sąjunga, – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, dabar liks du banginiai. Dviem susitarti lengviau negu trims. Tam tikra prasme galime manyti, kad tie projektai, tie sumanymai arba tos idėjos, kurioms būdama Europos Sąjungoje prieštaravo Didžioji Britanija, bet kurioms neprieštaravo Prancūzija ir Vokietija, dabar galės būti įgyvendintos arba svarstomos išsamiau“, – teigė G. Vitkus.

Ekonomistė apie JK pasitraukimą iš ES: didelio sukrėtimo nebus

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad, Jungtinei Karalystei (JK) penktadienį pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), didelio sukrėtimo su šia šalimi glaudžiai dirbantys verslai nepajus. Pasak jos, bendradarbiaujančios įmonės jau yra įvertinusios galimus scenarijus.

„Brexito“ poveikis, natūralu, kad apsunkins tarpusavio prekybą ir eksportą ir atitinkamai pabrangins priklausomai nuo muito arba pailgins laikotarpį, kai produkcija pasieks vartotoją. Tokių trikdžių, natūralu, atsiras ir tai paveiks. Bet (...) tai nebus kažkas naujo. Tie verslai, kurie su JK glaudžiau dirba, prie to neapibrėžtumo yra prisitaikę ir apgalvoję įmanomus poveikius ir turi tam pasiruošę planus“, – Eltai sakė LLRI ekspertė.

„Vis tik, kadangi „Brexito“ procesas jau yra labai ilgai užsitęsęs, tai trunka jau ne vienerius metus nuo referendumo, daugelis tiek įmonių, tiek valstybių tuos scenarijus yra įsivertinę, ir atitinkamai tai nebebus neįskaičiuotas ir netikėtas dalykas, todėl tokio neapibrėžtumo ir, sakykime, tiesioginio didelio sukrėtimo ekonomikai, matyt, nebus“, – tęsė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, tiesioginė įtaka Lietuvos ekonomikai taip pat nebus didelė.

„Aišku, kažkiek jausis tam tikri trikdžiai, bet turint omenyje, kad tiesiogiai Lietuvos eksporto – tiek prekių, tiek paslaugų – apimtys su JK (...) nėra tokios didžiulės, pati situacija yra kur kas švelnesnė, nei, tarkime, 2014 metų Rusijos embargo atvejis, kai mums (Lietuvai. – ELTA) tai buvo labai rimtas smūgis“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, pastaraisiais metais, tvyrant „Brexito“ neapibrėžtumui, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija buvo itin patraukli grįžti norintiems lietuviams.

„Vis tik yra labai gerai, kad pastaruosius metus, kai tvyrojo „Brexito“ neapibrėžtumas, nežinomybė, Lietuvos ekonomika išgyveno ypač gerą laiką. Tie patys kylantys atlyginimai, suaktyvėjusi darbo rinka ir daugelis kitų veiksmų, ateinančios užsienio investicijos tikrai darė mūsų šalį patrauklia ir atitinkamai skatino lietuvių, kurie gyveno, dirbo užsienyje, grįžimą. Tą įrodo praėjusių metų imigracijos statistika. Iš tikrųjų tai buvo rekordas tų grįžusių lietuvių į Lietuvą gyventi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

LLRI vyriausioji ekspertė akcentavo, kad prie pastaraisiais metais didėjančio grįžtančių lietuvių skaičiaus prisidėjo „Brexito“ daroma įtaka.

„Dalis, matyt, atvykusių iš JK iš dalies buvo veikiami ir „Brexito“ pokyčių, (...) ir poveikių jų tiesioginiams karjeros planams. (...) Aišku, matyt, buvo ir tokių, kurie rinkosi kitas anglakalbes šalis ir migravo ne į Lietuvą. Bet buvo nemažai grįžtančiųjų, ir tai yra mums labai palanki tendencija“, – tikino ji.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt