Ekonomistas kirto bankams dėl jų augančių pelnų: šio pinigų pertekliaus bankai nenusipelno

Lietuva

Ekonomistas Raimondas Kuodis. Žygimantas Gedvila/BNS/Fotobankas.lt

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

260143

Ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad praeitais metais užfiksuoti aukšti bankų pelnai yra netinkamos Europos Sąjungos (ES) institucijų politikos vykdymo rezultatas, kai bankams suteikiami papildomi finansai dėl perteklinių pinigų atsargų.

Todėl, pasak jo, kadangi bankai šio pelno nenusipelno, reikia tokią sistemą šalinti arba bankams taikyti papildomas apmokestinimo priemones.

„Vienas iš milžiniškų pelnų šaltinių yra neprotinga Europos institucijų politika dalinti pinigus bankams. Aš turiu omenyje centrinių bankų sistemą, kuri moka bankams už perteklines atsargas. Ir kadangi dabar palūkanos teigiamais, tie mokėjimai gali sudaryti šimtą milijardų eurų per metus. Šie mokėjimai visiškai nebūtini, nes bankai šių pajamų nenusipelno“, – laidai „15/15“ komentavo R. Kuodis.

Ekonomistas teigia, kad problema su tokia sistema jau kurį laiką yra suvokiama. Bet, jo manymu, ES negalinti įvykdyti reikalingų pokyčių.

„Tiek aš, tiek keli kiti ekonomistai Europoje ir netgi Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas sakė, kad tai yra neteisinga ir patys bankai suvokia, kodėl tai yra neteisinga. Tai tiesiog nereikėtų mokėti šių pinigų. Bet Europos institucijos, panašu, kad yra bejėgės kažką padaryti šiuo klausimu. Klausimas – kodėl bejėgės? Ką daryti yra kaip ir aišku“, – teigė jis.

Visgi, jeigu šios sistemos pakeisti negalima, R. Kuodis mano, kad idėja papildomai apmokestinti išaugusius bankų pelnus yra judėjimas teisinga linkme. Anot jo, Didžiojoje Britanijoje toks metodas jau sėkmingai išbandytas su energetikos bendrovėmis.

„Jeigu šitas nepavyksta padaryti, reikia ieškoti kažkokių sprendimų, kurie spręstų pasekmes. Tai Europos Finansų ministerijos teisingai mąstys, kad reikia paimti šiuos nepelnytus pelnus mokesčių pavidalu. Tai nėra nauja, anglai jau senai tą daro su energetikos bendrovėmis, kurios uždirba dėl to, kad dėl karo pakyla naftos kainos. Ir ten nėra didelės kontroversijos, kodėl tai reikia daryti“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor“ – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.

„SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.

Reaguojant į tai, Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija yra pasiūlę priemonių papildomai apmokestinti išaugusius bankų pelnus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt