Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Statistikos departamentui penktadienį paskelbus, kad, pirmojo įverčio duomenimis, bendrasis vidaus produktas praėjusiais metais sumažėjo 1,3 proc., Lietuvos banko ekonomistas sako, kad įgauto pagreičio vasaros ir rudens mėnesiais ekonomikai pakako nusverti lapkričio pradžioje įvesto antrojo karantino neigiamus padarinius.
„Įgauto pagreičio vasaros ir rudens mėnesiais ekonomikai pakako nusverti lapkričio pradžioje įvesto antrojo karantino neigiamus padarinius, o BVP pokyčiui vis dar būti teigiamam. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, BVP padidėjo 1,2, o per visus praėjusius metus sumenko tik 1,3 proc. Remiantis turimais duomenimis, kol kas karantino apribojimai labiausiai paveikė į vidaus paklausą besiorientuojantį paslaugų sektorių, o daugelio eksportuojančių veiklų, ypač apdirbamosios gamybos, rezultatai buvo geri“, – komentare sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Kaip teigia ekonomistas, įvestas antrasis karantinas ekonomikos sektorius paveikė skirtingai, nuo jo labiausiai nukentėjo tiesiogiai apribotos veiklos – maitinimo ir apgyvendinimo, į turizmą orientuotos ir pramogų veiklos.
„Pavyzdžiui, maitinimo paslaugų apyvarta spalio mėnesį, prieš įvedant karantiną, jau buvo tik 10 proc. mažesnė nei iki COVID-19 išplitimo, tačiau gruodžio mėnesį ji sudarė tik 50 proc. buvusio lygio. Kita vertus, daugelio kitų, tik iš dalies apribotų veiklų kol kas apyvarta mažėja pastebimai mažiau nei per pirmąjį karantiną. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvartos krytis kol kas yra gana menkas, o dalies jos šakų apyvarta gruodžio mėnesį vis dar buvo didesnė nei prieš metus“, – sako D. Imbrasas.
Pasak jo, dar geresnė yra eksportuojančiųjų sektorių padėtis. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos aktyvumas praėjusių metų paskutinį ketvirtį, pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, nesumažėjo. Gruodžio mėnesį pusės apdirbamosios gamybos šakų gamybos apimtis buvo didesnė nei prieš metus, o trečdalio – augo sparčiausiu tempu praėjusiais metais (baldų ir medienos pramonė, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, metalo gaminių gamyba).
Pasak D. Imbraso, šias tendencijas rodo ir įmonių nuotaikos: įvedus antrąjį karantiną, labiausiai pablogėjo prekybos ir paslaugų įmonių verslo pasitikėjimo rodikliai, o pramonės – kol kas nepradėjo blogėti.
Ekonomisto teigimu, šiuo metu matomų tendencijų susidaro įspūdis, kad tiek įmonės, tiek darbuotojai sugebėjo gana gerai prisitaikyti dirbti karantino metu, o tai leidžia tikėtis, kad antrojo karantino poveikis, jei jo trukmė nebus reikšmingai ilgesnė nei pirmojo, ekonominiam aktyvumui bus mažesnis.
„Švelnesnė ekonomikos korekcija kartu su dosnia valstybės parama verslui turėtų sudaryti sąlygas išlaikyti darbuotojams gana palankią darbo rinkos padėtį. Tai iš dalies rodo ir vis dar sparčiai kylantis darbo užmokestis, – remiantis „Sodros“ duomenimis, jis gruodžio mėnesį tebeaugo didesniu nei 10 proc. metiniu tempu. Apskritai, dėl augusių namų ūkių pajamų, apriboto vartojimo ir mažiau nei anksčiau prisiimamų naujų finansinių įsipareigojimų namų ūkiai per praėjusių metų pirmuosius tris ketvirčius sugebėjo sutaupyti 1,1 mlrd. eurų“, – sako D. Imbrasas.
Pasak jo, pozityvūs yra ir nefinansinių įmonių rezultatai, – nors jos susidūrė su itin dideliais iššūkiais, dėl dosnios valdžios paramos, santykinai nedaug kritusio pelningumo, sumažėjusių investicijų ir mažiau nei anksčiau prisiimamų naujų finansinių įsipareigojimų jos sutaupė 3,6 mlrd. eurų, didesnę šių lėšų dalį nukreipdamos likvidumui didinti.
ELTA
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
