Ekonomistai prognozuoja, kiek antros pensijų pakopos pertvarka  kitąmet paspartins BVP augimą

Lietuva

Piniginė su pinigais / Julius Kalinskas/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

380127

SEB vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs smarkiau nei prognozuota – 3,1 proc., o 2025-iesiems išlieka 2,7 proc. augimo prognozė.

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl investicijų ir namų ūkio vartojimo ekonomika išaugo 3,2 proc. ir, nors liepos-gruodžio mėnesių rodikliai turėtų būti prastesni, jie nekeičia visų metų augimo prognozės.

Kaip teigiama naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“, įtaką spartesniam augimui – nuo anksčiau prognozuotų 2,5 iki 3,1 proc. – turės kitų metų pradžioje smarkiai didėsiantis vartojimas.

Banko ekonomistų vertinimu, pagrindinis veiksnys tam bus Seimo priimta antros pensijų pakopos pertvarka, kuria nuo ateinančio sausio gyventojams leista dvejus metus laisvai pasitraukti iš pensijų fondų.

Per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat lanksčiau atsiimti dalį lėšų pasibaigus numatytam 2 metų laikotarpiui.

SEB skaičiavimais, dėl pertvarkos fondai neteks 35 proc. turto – šiuo metu fondai skaičiuoja iš viso valdantys apie 9,2 mlrd. eurų.

Tuo metu būtent vartojimui – prekėms ir paslaugoms įsigyti – gyventojai turėtų išleisti 60 proc. iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų.

Taigi tokiu būdu namų ūkiai galėtų išleisti 2,2 proc. BVP atitinkančią sumą, kas potencialiai ekonomikos augimą kitąmet padidintų 0,6 proc.

2025 m. šalies vartojimo augimo prognozė sudaro 3 proc., 2026 m. – jau 5,7 proc, o 2027 m. prognozuojamas 0,2 proc. mažėjimas.

Pasak banko ekonomistų, panaši 2021 m. Estijoje įvykdyta reforma parodė, kad investuojama bus tik mažiausia atsiimamų pensijų lėšų dalis, kai didžioji bus skiriama vartojimo reikmėms.

„Naujoji reforma sumažins būsimas pensijas tiems, kurie pasitrauks iš kaupimo, o tai reiškia didesnį neužtikrintumą ir mažesnes pajamas išėjus į pensiją“, – teigiama SEB apžvalgoje.

Tuo metu pavasario sesijoje Seimo priimtos mokesčių reformos neigiamas poveikis, kaip prognozuojama, ekonomikos augimui bus nedidelis.

SEB vertinimu, didžiausią įtaką infliacijos augimui ateinančiais metais turės paslaugų kainos – laukiamas vartojimo augimo šuolis kitąmet infliaciją turėtų išauginti 0,5 proc.

„Kitais metais planuojamas dar vienas akcizų už degalus kėlimas, tačiau egzistuoja didelė rizika, kad valdžia nuspręs jo neįgyvendinti“, – rašoma apžvalgoje.

Šiemet infliacija turėtų siekti 3,7 proc., kitąmet – 3,4 proc., 2027 m. – 2,7 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt