Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Leonardas MarcinkevičiusŠaltinis: ELTA
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas pažymi, kad Vokietijoje šildymo sezono laukiama su nerimu, kadangi dujos ten plačiai naudojamos ir namų ūkiuose. Anot jo, maždaug pusė visų šalies gyventojų šildymui naudoja būtent dujas, kurios, priešingai nei Lietuvoje, teikiamos ne centralizuotai. Tai reiškia, kad vokiečiai negali greitai pakeisti šildymui naudojamų energetinių išteklių.
„Išgyventi jie išgyvens. Jie greitosiomis statosi suskystintų gamtinių dujų importo terminalus. Bet pagalvokime. Iš Rusijos būdavo 50 mlrd. kubinių metrų ar dar daugiau dujų, o galės atsigabenti 5-10 mlrd.“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Jankauskas.
Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis aiškina, kad Vokietijos ekonomikos laukia du galimi scenarijai. Pirmąjį scenarijų jis vadina „fragmentacija“.
„Šalys dėl dujų trūkumo pradeda jas kaupti po savimi, nebeduoti kitiems“, – sakė jis.
Kitas kelias, anot jo – „bendraeuropinis“ sprendimas, kuomet šalys vienos kitoms padėtų tvarkytis su dujų trūkumu.
„Antrasis scenarijus mažiau baisus, nes tada matytume, kur trūksta dujų, būtų bandoma jas paduodi“, – mano jis.
Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju vokiečiams reikėtų ruoštis chemijos pramonės išjungimui, apie kurį įspėja ir Europos Komisija.
„Reikės pirmiausiai išjunginėti chemijos pramonę. Po to metalurgiją, kur reikia aukštų temperatūrų. Žmonės turės šiek tiek prisukti termostatus. Bet įsivaizduoju, kad nebus visiškai „branduolinės“ žiemos“, – svarstė R. Kuodis.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį drastiškai sumažino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“ iki maždaug 20 proc. jo pajėgumų, pranešė Vokietijos valdžios institucijos.
Rusijos valstybinė bendrovė pirmadienį paskelbė, kad sumažins tiekimą iki 33 mln. kubinių metrų per dieną, t. y. perpus mažiau nei nuo praėjusios savaitės, kai po 10 dienų trukusių techninės priežiūros darbų buvo atnaujintas tiekimas.
ES valstybės apkaltino Rusiją, kad ji mažina tiekimą keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje.
„Gazprom“ nurodė, kad viena iš dviejų paskutinių veikiančių dujotiekio turbinų nustojo veikti dėl „techninės variklio būklės“.
Vokietijos ekonomikos ministerija atmetė šį paaiškinimą, teigdama, kad „nėra jokios techninės priežasties mažinti tiekimą“.