Ekonomistai apie Vyriausybės tikslus didinti viešo sektoriaus efektyvumą: sako vieną – daro kitą

Lietuva

Andrius Romanovskis / Karolina Gudžiūnienė/ELTA

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

368370

Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui vienu esminių Vyriausybės tikslų įvardijus viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, ekonomistai pastebi, kad Lietuva šioje srityje – turi vietos, kur tobulėti. Tačiau, anot ekspertų, šis valdžios siekis nėra suderinamas su Seime kelią besiskinančia mokesčių reforma ir kitais planuojamais sprendimais.

„Atrodo, kad premjeras atsižvelgė į tai, kad dalį biudžeto disbalanso galima išspręsti didinant viešųjų įstaigų efektyvumą. Jis neklysta, tačiau jei didiname viešojo sektoriaus darbo efektyvumą, tada nebelieka jokio poreikio didinti mokesčius“, – Eltai teigė Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos docentas daktaras Algirdas Bartkus.

Pasak jo, valdžios institucijų procesų efektyvinimas gali neatsverti planuojamų mokestinių pakeitimų, kurie turi potencialą atbaidyti užsienio ir vietinius investuotojus. A. Bartkus teigia, kad ypač neigiamą signalą verslui siųstų pelno mokesčio didinimas.

„17 proc. standartinis pelno mokesčio tarifas, kurį veikiausiai turėsime nuo kitų metų – ne toks jau ir didelis. Tiesa, jei pažiūrėsime į paskutinių metų dinamiką, pelno mokestis pernai didėjo nuo 15 iki 16 proc., šiais metais bus padidintas dar vienu procentu. Tai investuotojams parodo, kad šalis savo finansines problemas planuoja spręsti vis labiau apmokestindama verslą, o jie nuspręs pasirinkti valstybę, kur mokestinė aplinka – stabilesnė“, – sako ekspertas.

Kalbėti ir apie biurokratizmo mažinimą, ir Regionų ministerijos steigimą – nesusipratimas

A. Bartkus taip pat nemato, kaip viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas yra suderinamas su premjero ir prezidento kalbomis apie naujos Regionų ministerijos steigimą.

„Su norais mažinti biurokratizmą taip pat nesutinka šnekos, kad mums reikia Regionų ministerijos. Savivaldybės su savo reikalais kuo puikiausiai, tik kad kartais joms reikalingi biudžetai ir todėl jos reikalauja didesnio finansavimo“, – teigia VU docentas.

„Vienu metu kalbėti apie biurokratizmo mažinimą ir Regionų ministerijos steigimą yra kažkoks nesusipratimas, kadangi naujos institucijos atsiradimas tą viešojo sektoriaus efektyvumą dar labiau sumažins. (...) Premjero žodžiai ir Vyriausybės darbai išsiskiria – vienas apie vieną, kitas apie kitą“, – tikina ekonomistas.

Pasak A. Bartkaus, prie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo neprisideda ir prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) neseniai veikti pradėjusi Maisto taryba, ir Vyriausybės įsteigta Biurokratizmo mažinimo komisija.

Jo nuomone, procesų efektyvinimu kiekvienoje institucijoje turėtų užsiimti nepriklausomi tos srities profesionalai, kurie galėtų tinkamai įvertinti, kokie procesai ar saugikliai yra perdėti ar nereikalingi.

„Biurokratizmo mažinimu ir procesų efektyvinimu kiekvienoje institucijoje turėtų užsiimti to sektoriaus profesionalai. (...) Į viską turėtų būti žiūrima labai smulkmeniškai ir nuosekliai: specialistai turėtų pakankamai žinių ir iš tikrųjų žinotų, kas yra reikalinga ir kas ne, tad neatmestų ir nenubrauktų nieko, kas duoda apčiuopiamą naudą“, – teigia A. Bartkus.

A. Romanovskis: didžiausios biurokratizmo bėdos – ties teritorijų planavimo bei žemės klausimais

Verslo bendruomenės įsteigtos Efektyvios valstybės komisijos (EVK) pirmininkas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tuo metu teigia, kad verslas ir gyventojai su daugiausia biurokratinių problemų susiduria, kai kreipiasi į valstybę dėl leidimų gavimo ir darbų derinimo žemės ir teritorijų planavimo klausimais.

„Nuo to laiko, kai pakūrėme savo visuomeninę efektyvios valstybės komisiją, išnagrinėjome 50 konceptualių skundų ir galime aiškiai identifikuoti sritis, kur yra blogai. Tai yra viskas, kas susiję su teritorijų planavimu, žemės klausimais ir nemaža dalis savivaldos veiklos, kur savivaldybių funkcijos persidengia su centrine valdžia“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

„Perteklinį biurokratizmą taip pat pastebime institucijose, kurios atlieka daug skirtingų, persipinančių funkcijų. Gavome skundų dėl Valstybinės ligonių kasos, kuri vienu metu atsakinga už priežiūrą, politikos formavimą ir net finansų skirstymą. Tokiais atvejais, kai persipina skirtingos, tarpusavyje nesuderinamos funkcijos, ten atsiranda akivaizdus piktnaudžiavimas galiomis“, – teigia jis.

Anot LVK bei Lietuvos draudikų asociacijos vadovo, biurokratizmas Lietuvoje yra problema, tačiau jis pastebi institucijų norą veikti greitai ir šią problemą spręsti.

„Biurokratizmas tikrai yra problema, tačiau pastebime, kad po mūsų komisijos darbo, kai kurios institucijos reaguoja itin greitai. Energetikos skirstymo operatoriai (ESO), kaip pavyzdys, veikė greitai ir kai kurius procesus trumpino arba visai jų atsisakė. Su Aplinkos ministerija taip pat vyksta geras dialogas teritorijų planavimo ir žemės kontrolės klausimais. Tiesa, kol tie dalykai artikuliuojasi ir pribręsta iki sprendimų – užtrunka, o tai taip pat yra aktuali problema“, – tikino A. Romanovskis.

Kaip dar vieną pozityvų veiklos efektyvinimo pavyzdį verslo atstovas įvardijo Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Čia ministras Vladislavas Kondratovičius pristatė planą, kurio dalis – trumpinti laiką, per kurį institucija pateikia atsakymus į užklausas.

„Biurokratizmo mažinimas labiausiai reikalauja politinės valios. Vadovai turi turėti norą ir motyvaciją sužinoti bei spausti skaudžiausius taškus. Tiesa, turiu pripažinti, kad debiurokratizacija šiuo metu mūsų valdžiai – neaukščiausias prioritetas“, – sako A. Romanovskis.

A. Bartkus: biurokratizmas nėra esminė problema Lietuvai

Visgi VU Ekonomikos ir verslo administravimo docentas A. Bartkus mano, kad biurokratizmas nėra didžiausia Lietuvos problema. Jo teigimu, svarbiau yra didinti šalies finansinius išteklius, o tai reikštų spartinti ekonomiką.

„Tikroji problema yra finansiniai ištekliai – kažkokiu būdu, mes susirenkame per mažai lėšų tam, kad efektyviai patenkinti savo poreikius. Kiek kartų esu vertinęs mūsų šalies metinius biudžetus ir žiūrėjęs į išlaidas – aš ten nerandu, ką būtų galima išbraukti. Jomis nėra piktnaudžiaujama, tačiau tų pajamų nėra pakankamai“, – tvirtina dėstytojas.

Anot jo, Lietuva kol kas dar vejasi ekonomiškai pajėgiausias šalis ir turi vietos didinti biudžeto pajamas, o tai reikštų didesnį pyragą visiems valstybės poreikiams.

„Tik lieka klausimas, kaip tai spręsti? Tai galima padaryti tik didinant darbo vietų, ypač – gerai apmokamų, skaičių ir pritraukiant daugiau investicijų bei naujų verslų į šalį. Į verslą turi būti žiūrima kaip į jėgą, kuri veda šalies ekonominį gyvenimą į priekį“, – reziumavo A. Bartkus.

Seimas 2025 m. biudžete patvirtino beveik 17,98 mlrd. eurų sieksiančias valstybės pajamas ir daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas.

Primenama, kad siekdama mažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė dar vasarį įsteigė specialią komisiją.

Apie poreikį paprastinti reguliavimą pradėta kalbėti metų sandūroje, kai aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė apie planus stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje.

Vėliau, sureagavus valstybės institucijoms, A. Paukštys pranešė, kad bent dalies gamyklų statybos galėtų būti užbaigtos iki 2032 m.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt