Ekonomikos mokslininkė apie reikalavimus šiuolaikiniams darbuotojams: magistrantūros studijos ateityje leidžia dirbti kūrėjo, ne tik vykdytojo darbą

Šiauliai

Zenonas RipinskisŠaltinis: Etaplius.lt

87204

Verslo pasaulyje nuolat kintant darbo specifikai – pvz., vis labiau susiduriant su procesų robotizacija – keičiasi ir reikalavimai įvairių pozicijų darbuotojams bei požiūris į juos. Ekonomistė profesorė dr. Diana Cibulskienė sako, kad robotizuojant tam tikrus procesus, profesionaliam darbuotojui svarbios tampa ne vien teorinės žinios. Nuolatinį ryšį su Šiaurės Lietuvos regiono organizacijomis ir įmonėmis palaikanti mokslininkė pastebi, kad šiuolaikinei įmonei dabar labiausiai reikia motyvuotų darbuotojų, kūrybiškai vertinančių situaciją, kūrybiškai priimančių sprendimus bei nebijančių iššūkių.

„Įmonės įrengimų gali prisipirkti daug, bet tie įrengimai nebus vertingi, jeigu įmonė neturės darbuotojų, kurie juos įveiklina pagal kintančias rinkos sąlygas. Juk robotizuoti, skaitmenizuoti sprendimai jau vis dažniau taikomi įmonėse, bet kad jie tinkamai veiktų reikia kūrybiškų žmonių, gebančių rasti naujų, visuomenės poreikius atitinkančių sprendinių. Vadinasi, žmogus yra pati svarbiausia įmonės veiklos proceso dalis, kurią įmonės turėtų labai vertinti, o gerus darbuotojus, kurie yra motyvuoti ir nori dirbti, itin saugoti. Antra vertus, patys darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu jiems keliamus reikalavimus“, – pasakoja ekonomikos mokslų profesorė, laikinai einanti Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektoriaus pareigas.

Darbdaviai vertina analitinius gebėjimus

Ekonomikos požiūriu, žmogiškieji ištekliai yra vienas iš svarbiausių kapitalų įmonėje, nes būtent jie, profesorės teigimu, padeda sukurti rezultatą. Atėjusi 4.0 pramonės revoliucija atnešė nemažai iššūkių žmogiškųjų išteklių srityje. Tad šiuolaikinių įmonių vadovų suvokimas apie tai, koks turėtų būti profesionalus darbuotojas, kinta. D. Cibulskienės teigimu, dažnai reikšmingesnės už žinias šiuo metų yra darbuotojo savybės.

„Žinios yra labai svarbios, bet asmeninės darbuotojo savybės tampa dar svarbesnės. Net jei žmogus neturės daug žinių, bet bus motyvuotas, norės dirbti, domėsis, gilinsis, seks tendencijas, jis turės žymiai daugiau galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje, nei tas, kuris tik tikisi gero atlyginimo, bet yra mažai iniciatyvus“, – apie tai, kuo turi pasižymėti šių laikų profesionalas, pasakoja mokslininkė.

Nemažiau svarbu ieškoti įvairiausių galimybių ir kelių, kurie padėtų įmonei toliau vystytis. „Nereikia bijoti rodyti savo iniciatyvumo, teikti siūlymus, ieškoti įvairiausių galimybių, nes to dabar įmonėms reikia. Įmonės, turinčios tokius darbuotojus, turės didesnes plėtros galimybes“, – sako D. Cibulskienė.

Situacija tiek darbo, tiek produktų ar finansų rinkose nuolatos keičiasi, todėl vis dažniau ieškoma darbuotojų, turinčių analitinių gebėjimų, suprantančių ekonominius dėsningumus. Anot profesorės, įmonės suvokia, kad svarbu stebėti, analizuoti organizacijos būklę, sekti ją, o tam savo komandoje labai pravartu turėti ekonomistus.

„Ne visą laiką įmonės veiklos rezultatai gali būti geri, nes jos veikla yra susijusi su verslo ciklais, vadinasi, būna gerų laikų, kai rezultatai puikūs, ir būna sunkesnių laikų, kai veiklos rezultatai ritasi žemyn. Todėl nuolatos turi būti vertinama įmonės veiklos situacija, jos pokyčiai, o pastebėjus pirmuosius pavojaus požymius, turi būti greitai reaguojama į pokyčius priimant atitinkamus sprendimus. Ekonomistai turi reikiamų žinių, todėl yra pasirengę iššūkiams ieškoti naujų sprendimo būdų, kurie būtų pritaikyti ir adekvatūs situacijos pokyčiams, pasiruošę ir tam tikroms krizinėms situacijoms“, – sako Šiaulių universiteto mokslininkė.

Skaičių interpretacijos – gyvenimo būdas

Pačiai D. Cibulskienei visada kirbėjo noras analizuoti, vertinti, žiūrėti, kaip kinta procesai, kas vyksta įmonėje ar visoje šalyje. Kaip pati sako, ekonomisto specialybė yra gyvenimo būdas. Šios srities specialistai nuolat stebi tiek ekonomines, tiek politines ar socialines tendencijas, mat visa lemia, kokie bus ekonominių rezultatų pokyčiai.

Nors ekonomika yra priskiriama socialinių mokslų studijų sričiai, vis tik tiksliųjų mokslų joje nemažai. Ekonomistai turi turėti gebėjimus pažinti skaičius ir su jais draugauti, tačiau tai anaiptol nėra matematika. Suskaičiuoti ir atlikti matematinius veiksmus gali padėti programos, bet ekonomistui svarbiausia suprasti, ką tie skaičiai rodo ir gebėti visus jį lemiančius veiksnius apjungti į vieną visumą.

„Tai yra ir ekonominiai, socialiniai santykiai, ir politinė, geopolitinė situacija – tos tendencijos, kurios padeda priimti sprendimus ir orientuotis aplinkoje. Ekonomikoje skaičiai turi kalbėti. Reikalingas gebėjimas suprasti priežastinius ryšius ir tai, kas skaičiuje slypi. Pavyzdžiui, BVP yra tarsi tik kažkoks skaičius, bet jame slypi ir investicijos, ir valstybės išlaidos, ir kiti veiksniai. Interpretuojant skaičių reikia žinoti, kas jį sudaro. Ir, aišku, svarbu gaunamo rodiklio pakitimus suprasti: kodėl tas rodiklis keičiasi, kokios priežastys galėjo tai lemti. Tai loginis, analitinis mąstymas ir visumos suvedimas į vieną rezultatą – tuo ekonomika man yra intriguojantis mokslas“, – aiškina D. Cibulskienė.

Šį mokslą D. Cibulskienė dar vadina ir prielaidų mokslu, mat čia gausu dinamiškų procesų, nuo kurių priklauso galutinis rezultatas: ekonominės prognozės gali būti vienokios, bet pasikeitus bent vienam veiksniui rezultatas taip pat gali pasikeisti. Specialistas turi gebėti įvertinti, kas gali turėti tam įtakos, nes veiksnių, lemiančių galutinį rezultatą ar sprendinio pasiekimą, yra begalė. Atrodytų tai – sudėtingas mokslas, tačiau profesorė tikina, kad visos žinios įgyjamos žingsnis po žingsnio.

„Jau bakalauro studijų metu studentai pradeda nuo pagrindų. Pradedam analizuoti ir žiūrėti, kas kam turi įtakos, kaip tarpusavyje yra susiję įvairūs reiškiniai ir veiksniai, kokie gali būti šių sąsajų rezultatai ir po to visa tai vis jungiama. Studijuodami kiekvieną studijų dalyką, studentai vis įgauna papildomų žinių, leidžiančių suvokti sąsajas, pamatyti visumą, kuri padeda jiems suvokti, kas vis dėlto lemia tą rezultatą, kurį dabar turi ir kas gali turėti įtakos sprendimui, ką galima pakeisti, kad sprendinys būtų tinkamas valstybei ar įmonei. Vėliau šie gebėjimai gilinami magistrantūros studijų metu. Būtent jų metu įgyjamos gilinamosios žinios, kai analizuojamos konkrečios situacijos, atvejai, taikomos įvairios modeliavimo technikos“, – pasakoja D. Cibulskienė.

Išsilavinimas turi esminės įtakos darbuotojo karjerai

Kalbėdama apie ekonomistų, o tuo pačiu ir kitų šiuolaikinių profesionalų išsilavinimo reikšmę, pašnekovė sako, kad vieni žmonės gali dirbti vykdytojais, kiti – kūrėjais, dirbančiais išvien su įmonių vadovais, savininkais. Pastarieji, kaip taisyklė, dažniausiai yra baigusieji magistro laipsnio studijas ir turintys gilesnių žinių. Jie dažniau tampa įmonių vadovų patarėjais ir pagalbininkais priimant rimtus įmonės plėtros sprendimus, mat problemas suvokia giliau.

„Viskas priklauso nuo žmogaus noro ir asmeninių savybių, bet dažniausiai tie, kurie nori tobulėti, renkasi magistrantūros studijas. Bakalaurą baigę dažniau atlieka techninius, einamuosius darbus. Taip, jie turi žinių, bet jie neturi tokių gilių žinių, kad galėtų pagelbėti priimti plėtros sprendimus, arba, tarkim, krizinės įmonių situacijos metu, kai reikia priimti kardinalius sprendimus arba pasirinkti tam tikrą kelią: pavyzdžiui, investuoti ar neinvestuoti, plėsti veiklą į kitas rinkas ir pan.“, – aiškina skirtumus, kuriuos lemia išsilavinimas, D. Cibulskienė.

Bakalauro studijose, pašnekovės teigimu, yra sukuriamas žinių pamatas: supažindinama su tam tikrais dėsningumais, teorijomis, jų taikymo galimybėmis. Magistrantūroje išugdyti analitiko gebėjimai padeda plačiau diskutuoti tam tikrose srityse ir ieškoti netradicinių problemų sprendimo būdų.

„Bakalauro studijose teorija yra postulatas. Tai yra teiginys, kurio negalima ginčyti. Magistrantūros studijose jau argumentuojant galima tam tikras teorijas paneigti arba koreguoti. Tai leidžia tam tikrais argumentais remiantis ir mokslinę diskusiją vystyti, ir vertinti problemą giliau bei ieškoti sprendinių“, – pasakoja D. Cibulskienė, kurios įsitikinimu, magistro studijas turėtų rinktis kiekvienas žmogus, siekiantis karjeros ir norintis būti savo srities profesionalu.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Šiaulių universitete šių metų priėmime yra siūloma 17 įvairių studijų programų magistrantūros studijų pakopoje, taigi bet kurios srities specialistas tikrai gali rinktis, kur gilinti savo žinias. Ekonomikos profesorė išskiria du šių programų aspektus. „Pirma, orientuojamės į aukšto lygio kokybę. Visos Šiaulių universiteto siūlomos magistrantūros studijų programos yra akredituotos maksimaliam laikotarpiui. Tai reiškia, kad užsienio ekspertai, atvykę ir įvertinę programas ir studijų bazę, viską įvertino aukštais ir aukščiausiais balais. Kitas aspektas – studijų programų paklausa. Siūlome tik tas studijų programas, kurios turi paklausą, nes Šiaurės Lietuvos regione stengiamės atliepti būtent regiono poreikius, darbdavių, su kuriais nuolat bendradarbiaujame, lūkesčius“, – pažymi D. Cibulskienė. „Net neabejojame, kad baigę studijas mūsų absolventai turės, kai kurie jau ir turi, geras darbo vietas, o įgiję magistro išsilavinimą, bus stipri kūrybinė bet kurios įmonės komandos dalis.“

Veiklos spektras itin platus

Grįždama kalbėti apie ekonomikos studijas, pašnekovė pastebi, kad šiuo metu ekonomikos absolventai neretai reikalingi dirbti ne tik ekonomisto pareigybėje. Jie gali dirbti ir finansininkais, eksporto vadybininkais, kurie turi suvokti tarptautines rinkas, analizuoti ir vertinti kainodarą. Pardavimų vadybininkai taip pat privalo žinoti ekonomines tendencijas. Turintys savo verslo konsultavimo įmonę gali padėti įmonėms atrasti tam tikras problemas, jas spręsti ir ieškoti alternatyvių sprendimų.

„Jeigu įmonė galvoja apie kažkokius investicinius projektus, veiklos plėtrą, tai yra būtinas žmogus, suvokiantis ekonominius principus, nes sugalvoti idėją yra viena, o paskaičiuoti investicinio projekto finansinius srautus, grąžą, atsiperkamumą – jau yra kas kita ir tai yra ekonomisto darbas. Tad tiek įmonei, tiek įvairiose projektų valdymo agentūrose ekonomistai yra labai reikalingi. Dar viena karjeros galimybė – ekonominė ekspertizė. Pavyzdžiui, Šiauliuose šiuo metu yra didelis poreikis žmonių, kurie galėtų dirbti ekonominės ekspertizės skyriuje“, – vardija D. Cibulskienė.

Be abejo, ekonomines subtilybes būtina žinoti dirbantiems bankuose, pensijų fonduose, draudimo kompanijose. Neturinčiam ekonominio išsilavinimo darbuotojui neretai būna sudėtinga susigaudyti tam tikrose situacijose.

„Jei konsultantas nesuvokia tam tikrų tendencijų, bendraudamas su klientais sunkiai tegeba racionaliai pagrįsti alternatyvius variantus ir jų rezultatus, kylančias rizikas. O tas, kuris suvokia aiškiai, kokia yra investavimo eiga, rizikos ir grąžos galimybė, gali giliau, išsamiau, profesionaliau konsultuoti žmones“, – aiškina profesorė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad ekonomika yra labai perspektyvus ir įdomus mokslas, su gausybe sričių, kuriose jauni žmonės gali save realizuoti. Žmonėms, kurie mėgsta vertinti, analizuoti, stebėti tendencijas, ekonomikos studijos leistų turėti ir bendrą suvokimą apie mus supančią aplinką, vykstančius pokyčius bei galimus sprendinius, ir dideles karjeros galimybes.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt