Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
Nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik „natūralios fermentacijos“ gėrimus, tokius kaip alų ar vyną, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.
Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, kad siekiama suvienodinti sistemą, jog būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius, kurių laipsnis siekia 8,5 proc.
„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui 7,5 laipsnių, o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. Tai mes viska suvienodiname iki 8,5 laipsnių“, – komiteto posėdžio metu teigė I. Valeškaitė.
Tuo metu, anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteliai.
Viceministrė paminėjo, kad tokios sąlygos nebūtų taikomos kokteiliams, kurie bus maišomi vietoje.
„Kalbame ne apie gėrimus, kurie yra maišomi vietoje, bet gaunamus iš taros“, – pabrėžė ji.
Anot I. Valeškaitės, tikimasi, kad šie pakeitimai sukurs palankesnes sąlygas verslininkams ir ūkio subjektams kurie prekiauja renginiuose.
„Įstatymo projektu siekiama pagerinti verslo reguliacinę aplinką, sudarant būtent palankesnes sąlygas skirtingus alkoholinius gėrimus gaminantiems ir importuojantiems ir parduodantiems ūkio subjektams. Pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išaiškėjusius įstatymo trūkumus ir atsisakyti tam tikrų ydingų nuostatų, kurios nesuderintos su teisės aktais“, – aiškino I. Valeškaitė.
Taip pat, anot viceministrės, dabartinis alkoholio reklamos draudimas reiškia, jog tokios platformos ir alkoholio pardavimo tarpininkės, kaip „Bolt Food“ negali pateikti su alkoholiu susijusios informacijos. Todėl siūloma tokius apribojimus iš dalies pašalinti.
Seimas kovo viduryje pritarė šiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais supaprastinama licencijavimo tvarka alkoholiu prekiaujantiems verslininkams, aiškiau reguliuojami alkoholio reklamos draudimai.
Pasak įstatymo projektą teikiančios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, siūlymais iš esmės nekeičiama alkoholio reguliavimo tvarka Lietuvoje, tačiau sumažinama biurokratinė našta, siūlymai įneša daugiau aiškumo į alkoholio pardavimų reguliavimą.
Priėmus įstatymo pakeitimus, būtų leidžiama organizuoti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos patalpose, kai šiuo metu jos leidžiamos tik mugėse ir parodose, taip pat būtų aiškiau nustatyta, kada leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus norint pagerinti verslo santykius ar valstybės institucija norint dovanoti juos kaip suvenyrus.
Toliau pataisos po svarstymų Ekonomikos komitete į Seimo salę sugrįš balandį.