Ekologiški Lietuvos garsenybių įpročiai: nuo daugkartinių šiaudelių iki atliekų perdirbimo

Vilnius

V. Dranginis. Aut. nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

75999

Rūšiuoti atliekas, prikelti daiktą antram gyvenimui, vengti plastiko ar aplenkti greitosios mados parduotuves – kasdienių įpročių praktikos, kuriomis dalijasi aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Kristina Savickytė bei muzikantas Jurgis Didžiulis. Anot jų, kai sąmoningai galvoji apie tai, ką paliksi ateities kartoms, nori gyventi sveikiau ir švariau, ekologiški sprendimai ateina savaime.

Rūšiuoja dešimtmetį

Aktorius ir muzikos atlikėjas D. Vaitiekūnas sako, kad rūšiuoja jau dešimtmetį, o tam dažniausiai paskatina tik įdomios ir įtraukiančios veiklos.

„Su rūšiavimu susipažinau prieš dvidešimt metų, kai būdamas 10 m. nusifilmavau vienoje socialinėje reklamoje apie atliekų rūšiavimą. Tuomet Lietuvoje dar niekas nežinojo, kas tas rūšiavimas, o pačiam teko palaukti dar dešimtmetį, kol atsiras pirmieji rūšiavimo konteineriai. Rūšiuoju jau 10 m., todėl man skauda akis, kai reikia mesti atliekas į bendrą kibirą“, – patirtimi dalijasi D. Vaitiekūnas.

Kita vertus, pasak jo, dar ne visur rūšiavimui skirta sistema yra pakankamai išvystyta ir patraukli.

„Didžiausia bėda, kad rūšiuoti nepatogu, bent jau mano rajone rūšiavimo konteinerių nėra. Vilniuje rūšiavimui skirti konteineriai nuolat yra perpildyti ir dažnai pats turiu rūpintis šiukšlių išmetimu kitoje vietoje. Jeigu kažką daryti yra nepatogu, tuomet ir įpročius išsiugdyti nėra lengva, todėl ir rūšiuoti ryžtasi ne visi“, – teigia aktorius.

Vietoj plastikinių – medžiaginiai maišeliai

„Prisimenu laikus, kai mano giminaičiai į parduotuves nešdavosi medžiaginius maišelius, nes plastikinių maišelių tiesiog nebūdavo. Panašu, kad mums irgi reiktų grįžti prie to paties, nes plastiko suvartojimas yra katastrofiškai didelis. Pats tik neseniai parduotuvėse pradėjau nebedėti maisto produktų į plastikinius maišelius. Net nežinau, kodėl anksčiau taip darydavau, ko gero, įprotis. Mano močiutė prieš 15 m. nuėjusi į prekybos centrą pasiimdavo plastikinių maišelių, nes duodavo nemokamai. Gal ir aš dėl to įpratau taip daryti“, – svarsto pašnekovas.

Galima sakyti, kad prie rūšiavimo skatinimo šalyje D. Vaitiekūnas yra prisidėjęs ir pats. Jis kartu su grupe „Liūdni slibinai“ yra sukūręs muzikinį klipą „Netvarka“.

„Sukūrėme vienam aplinkosaugos projektui skirtą muzikinį klipą, kuriame ne tik patys rūšiuojame, bet ir esame apsirengę kaip konteineriai, vienas – mėlynai, kitas – geltonai, o dar kitas – žaliai. Šį muzikinį klipą šiandien rodo vaikams visose šalies mokyklose ir kalba apie ekologiją“, – pasakoja jis ir priduria kad be rūšiavimo taip pat stengiasi kuo daugiau judėti pėsčiomis, dviračiu ir būti gryname ore.

Rūšiuoti paskatino motinystė

Aktorės K. Savickytės teigimu, ji rūpintis aplinkosauga pradėjo tapusi mama. Anot jos, vaikai yra raktas į švaresnę ir sveikesnę aplinką ateityje.

„Kai turi vaikų, suvoki, kad pasaulis po tavęs nesibaigia, todėl privalai prisiimti atsakomybę už tai, ką paliksi po savęs, sugebėti rūpintis tave supančia aplinka, ugdyti savo, aplinkinių ir atžalų įpročius, draugiškus aplinkai. Juk kokioje aplinkoje gyvensime, priklauso ir nuo ateities kartų. Savo jaunėliui Motiejui nebeperku vienkartinių puodelių ar šiaudelių, mokau jį rūšiuoti atliekas“, – pasakoja ji.

Aktorė pasakoja, kad namuose ne tik rūšiuoja atliekas, vienkartinius šiaudelius pakeitė daugkartiniais, taip pat nenaudoja ir vienkartinių puodelių, bet ir atiduoda senus drabužius nepasiturintiems bei stengiasi išvengti greitosios mados parduotuvių, mielai perka drabužius iš padėvėtų drabužių parduotuvių pati, stengiasi vengti vienkartinių maišelių.

„Rūpintis aplinka mane skatina ne tik sąmoningumas, bet ir nuolatinis informacijos srautas, kurį gaunu iš socialinių tinklų. Ir pati ten stengiuosi aktyviai dalyvauti, taip tikėdamasi paskatinti susimąstyti ir kitus, pavyzdžiui, dalijuosi aktualia informacija, prisidedu prie iniciatyvos „Misija: nulis“ iššūkio „Mėnuo be vienkartinio puodelio“. Juk kartais susimąstyti atsisakyti plastiko priverčia ir perskaitytas straipsnis apie nuo šiukšlių uždususius jūrų gyventojus“, – dalijasi K. Savickytė.

Socialinėje erdvėje žmonės neretai dalijasi tvaraus gyvenimo patarimais, kaip pasisiūti daugkartinį maišelį ar kaip kompostuoti namuose. Taip pat šiuo metu vyksta vakaro be ekrano iššūkis, mėnesio iššūkis be vienkartinio puodelio ar plastikinių maišelių, tai žmonės fiksuoja nuotraukose ir dalijasi „Misija: nulis“ internetinėje svetainėje.

Atliekos – ne šiukšlės

Atlikėjas J. Didžiulis įžvelgia problemą, kad daugelis nesusimąsto apie atliekų vertę ir per greitai „nurašo“ į šiukšles.

„Štai gamtoje šiukšlių apskritai nebūna – viskas yra panaudojama iš naujo arba perdirbama, bet žmonės gyvena pakuočių ir šiukšlių kultūroje. Man pačiam neretai tenka lankytis Pietų Amerikoje, kur žmonės viską panaudoja dar bent 2–3 kartus, dažniau priima sprendimą – taisyti seną, o ne pirkti naują. Pakeitus požiūrį ir suvokus, kad atliekos nėra šiukšlės, jos irgi yra tam tikri resursai, kuriuos surūšiavus, galima netgi užsidirbti pinigų, atsikratytume gausybės aplinkosaugos problemų“, – pastebi atlikėjas.

Pasak jo, liūdniausia, kai kruopščiai rūšiavę žmonės, pamato, kad turinys vis tiek patenka į bendrą konteinerį, nusivilia ir prie rūšiavimo nebegrįžta.

„Stengiuosi vengti plastikinių maišėlių, pakuočių, jeigu yra galimybė, renkuosi stiklą vietoj plastiko. Niekuomet nesistengiu pirkti daiktų ar drabužių pagal madas, pavyzdžiui, iš greitosios mados parduotuvių, kurių drabužiai yra pagaminti žeminančiomis sąlygomis, mieliau renkuosi lietuvių dizainerių darbus“, – dalijasi J. Didžiulis.

Atpažinti individualų poveikį aplinkai, keisti kasdienius įpročius, dalytis savo kasdieniais aplinkosauginiais atradimais bei fiksuoti realią naudą kviečia ir Aplinkos ministerijos iniciatyva „Misija: nulis“. Internetiniame puslapyje Misijanulis.lt bei iniciatyvos „Facebook“ paskyroje žmonės nuolat dalijasi aktualia ir naudinga informacija, kaip gyventi švariau ir sveikiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt