Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTAŠaltinis: ELTA
Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldybių kompetencijos verslo priežiūros srityje yra netolygios, todėl joms būtina arba sritį kuruojančių ministerijų, arba Lietuvos savivaldybių asociacijos pagalba ir koordinavimas.
„Savivaldybėms padėtų ir kitos centrinio lygmens viešosios priežiūros institucijos, veikiančios toje pačioje priežiūros srityje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai savivaldybėms kylantys sunkumai yra susiję su duomenų apie prižiūrimus verslus trūkumu, netaikomu sisteminiu rizikos vertinimu.
Pranešime nurodoma, kad 86 proc. tirtų savivaldybių, reaguodamos į pranešimus, atlieka patikrinimus neįspėjusios verslo. Tuo metu ketvirtadalyje savivaldybių reaguojama į visus skundus, jų nekategorizuojant ir nevertinant rizikos.
Nepaisant nustatytų trūkumų, pastebėta, kad dalis savivaldybių taiko ir gerąsias pažangios verslo priežiūros praktikas. Naudojamos „minkštosios“ priežiūros priemonės – konsultavimas, rekomendacijos, prevencinių pranešimų žiniasklaidoje skelbimas vietoj verslo baudimo, praneša ministerija.