Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia, kad paraiškas finansavimui pagal COVID-19 schemą rengiamą priemonę, kuria galės pasinaudoti ir nuo Kinijos spaudimo nukentėjusios įmonės, galės pradėti teikti vasario viduryje. Paskoloms pagal šią priemonę numatoma skirti 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams.
„Planuojama, kad pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ pareiškėjai galės kreiptis vasario viduryje. Abi priemonės dalys (apyvartinių paskolų teikimas ir investicinių paskolų teikimas) pradės veikti vienu metu“, – rašoma Eltai atsiųstame ministerijos komentare.
Panašiu metu turėtų startuoti ir rinkų diversifikavimui skirtos priemonės „Naujos galimybės LT“ ir „Expo sertifikatas“, skirtos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Kvietimus planuojama skelbti vasario mėnesį. Šiuo metu vyksta projektų finansavimo sąlygų aprašų derinimas teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigia ministerija.
EIM sausio pradžioje skelbė, kad su Europos Komisija (EK) derinamas naujas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas sunkumų dėl prekybos santykių su Kinija patiriančioms įmonėms, tačiau šiuo metu daugiau detalių dėl proceso ministerija neatskleidžia.
„Lengvatinių paskolų schema, kuria bus siekiama padėti nuo Kinijos taikomų ribojimų nukentėjusioms įmonėms, pradės veikti, tik kai bus gautas Europos Komisijos sprendimas dėl priemonės“, – rašoma EIM atsakyme.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, ketvirtadienį kreipėsi į PPO dėl, bloko teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
ELTA