Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
/ Donato Merkio nuotr.
Saulė PelekienėŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Renginyje dalyvavo ir Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė, kuri šiltai pasveikino E. Latėnaitę. „Jūsų žodžiai įtikino, kad svarbiausia gyvenime yra pats gyvenimas – su visais savo džiaugsmais, rūpesčiais, vargais ir meile. Mums svarbu jį jausti, pažinti ir suvokti“, – kalbėjo merė. Ji taip pat džiaugėsi aktorės draugyste su Zarasais – šiltais ryšiais, kurie stiprėja ir auga. Neatsitiktinai 2028-aisiais, kai Zarasai antrą kartą taps Lietuvos kultūros sostine, Emilija Latėnaitė taps garbinga miesto ambasadore.
Poetas Antanas Miškinis (1905–1983) buvo glaudžiai susijęs su Zarasų kraštu. Jis gimė ir augo Juknėnuose, netoli Zarasų. Ne tik čia praleido vaikystę, bet ir vėliau aktyviai dalyvavo krašto kultūriniame gyvenime. 1921–1922 m. mokėsi Zarasų progimnazijoje.
Antanas Miškinis – ne tik poetas, bet ir istorijos liudininkas, žmogus, kuris žodžiu gynė laisvę, už ją kentėjo, tačiau niekada nenutildė savo balso. Jo eilėse – ir malda, ir daina, ir nesibaigiantis ilgesys...
E. Latėnaitė skaitė poeto eiles, fleitos garsais, įpintais į liaudies dainų motyvus, kūrė ypatingą emocinį lauką. Miškinio žodžiai čia skambėjo kitaip – lyg malda, lyg daina, lyg nebylus šauksmas iš praeities. Aktorė prisipažino: sunkiausia buvo suvokti, kad visa tai, apie ką kalba poetas, yra tikra. Kad tai vyko iš tikrųjų.
Tremtyje rašytos eilės šiandien leidžia ne tik prisiliesti prie istorijos, bet ir kviečia susimąstyti apie laisvės kainą, žmogaus tvirtybę, mūsų pačių vertybes.