Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Erika Švenčionienė. Modesto Patašiaus, ELTA nuotr.
Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį dar vieną kartą nesėkmingai bandė pradėti nagrinėti jos baudžiamąją bylą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, šiurkštaus menkinimo SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.
Kadangi kaltinamoji susirado advokatę, pasirašė su ja sutartį, o teismas suteikė laiko gynėjai susipažinti su byla, prokuroras Šarūnas Šimonis siūlė posėdžių eigą planuoti toliau ir apklausti knygą apie Medininkų tragediją parašiusią Giedrę Gorienę. Apie ją ir jos parašytą knygą kaltinamoji užsiminė prieš tai vykusiame posėdyje.
2014 m. G. Gorienė išleido knygą „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“.
„Aš noriu, kad byla būtų nutraukta, mane gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija. Aš remiuosi Giedrės Gorienės knyga, parodymų neduosiu ir spręsiu, ar reikia man advokato, ar šių dviejų knygelių, kurios mane gina, pakanka. Pabūsiu klausytoja“, – Vilnius miesto apylinkės teisme per posėdį vasario pabaigoje sakė E. Švenčionienė.
Prokuroras Š. Šimonis mano, kad teismas į kitą posėdį kaip liudytoją turėtų pakviesti ir apklausti paminėtą knygos autorę.
„Gorienė parodymuose nebuvo paminėta, nebuvo įtraukta į liudytojų sąrašą, tikslinga ją apklausti“, – sakė prokuroras.
Teisėja Giedrė Maslauskaitė nusprendė kol kas G. Gorienės į apklausą nekviesti, dabar bylos nenagrinėti – suteikti galimybę kaltinamosios advokatei susipažinti su byla. Kitas posėdis vyks balandžio 30 dieną.
„Ši byla niekinė, tai byla žmogui, kuris išreiškė savo nuomonę, žodžio laisvė duota, apie tai mes kalbame. Jūsų manymu, aš turiu teisę į savo nuomonę? Jeigu man sukėlė tokias emocijas išklausius Vytauto Landsbergio. Aš tikiuosi, kad byla bus pabaigta, byla pradėta prieš žmogaus teisę pasisakyti, prieš žmogų, kuris išreiškė savo nuomonę. Byla pažeidžia visas mano žmogiškąsias teises. Liudytojos apklausą prašau atidėti. Jūs atimate man teisę mąstyti, jūs norite, kad būčiau triušis, morka?“, – teisme kalbėjo E. Švenčionienė.
Primenama, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu menkinimu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.
Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 31 d., minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.
„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.
1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos Respublikos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.
Reaguojant į socialiniame tinkle „Facebook“ E. Švenčionienės paskyroje paskelbtą įrašą, generalinės prokurorės iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Baudžiamajame kodekse griežčiausia už šį nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų.
Pati E. Švenčionienė anksčiau sakė, kad susipažino su šios baudžiamosios bylos medžiaga. Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir tvirtino, kad prieš teismą stos be advokato.
„Aš buvau supažindinta su byla, kuri pradėta dėl trijų eilučių apie mano abejones dėl Medininkų, byla bus perduota teismui. Valstybė neturi ką veikti ir kiekvieno žmogaus mintis nori kontroliuoti. Kenedį (1963 m. nužudytas JAV prezidentas Johnas F. Kennedy – ELTA) nužudė labai seniai, bet amerikiečiai iki šiol vis dar diskutuoja dėl nužudymo priežasčių, tai Lietuvoje to daryti negalima“, – anksčiau kalbėjo E. Švenčionienė.
„Labai nesigilinau į bylą, nematau reikalo gilintis, jeigu žmonės padarė keletą tomų iš trijų sakinių. Aš nedaviau parodymų, aš duoti parodymus atsisakiau. Aš parašiau tai, kas man kelia abejonių, jeigu pagal tai galima kelti bylas. Po tuo postu dar yra 300 komentarų, tai yra tiek abejojančių žmonių. Tai mes visi turim sėdėti teisme?“, – sakė E. Švenčionienė.
Primenama, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje teisiama E. Švenčionienė. Dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.