E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

Vilnius

Eugenijus Sabutis. ELTA / Dainius Labutis

EtapliusŠaltinis: BNS

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa, bus nutiestas iki Vilniaus kaip įmanoma greičiau – kai tik bus užtikrintas reikalingas finansavimas. Numatoma, jog šios geležinkelio atšakos į sostinę statybos darbai prasidės po 2030 metų, baigus pagrindinės linijos statybas Lietuvoje. Iki tol Vilnius galėtų būti prijungtas naudojant kintamos vėžės mechanizmą.

„Projektas „Rail Baltica“ yra strateginis ir bus įgyvendinamas etapais. Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.

Pasak E. Sabučio, „Rail Baltica“ taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027-ųjų, pasibaigus dabartinei ES investicijų programai.

Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą. Ministro E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.

Atsižvelgiant į esamą geležinkelio infrastruktūrą tarp Vilniaus ir Kauno, svarstoma laikinai pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą. Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę.

„Įvertinę pasikeitusią geopolitinę situaciją ir siekdami efektyviai naudoti finansus, kartu su Europos Komisija ir Baltijos šalių partneriais nutarėme projektą planuoti ekonomiškai naudingesniu būdu: prioriteto tvarka nutiesti veikiančią tarptautinę liniją, jungiančią tris šalis su Lenkija ir likusia Europa, paskui, pagal turimą finansavimą, tiesti likusias jungtis. Tokiu būdu ne tik anksčiau „atrakintume“ projekto naudas visuomenei, verslui, kariniam mobilumui, bet ir sutaupytume lėšų“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių pagal europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimo pažangą – šiuo metu statybos vyksta 46,3 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 km.

Dėl projekto sudėtingumo ir siekio suderinti europiniam geležinkeliui keliamus techninius reikalavimus su vietos gyventojų lūkesčiais, toliau tikslinami Kauną ir Vilnių sujungsiančios atkarpos planavimo sprendiniai.

Latvijoje ir Estijoje projekto įgyvendinimas taip pat planuojamas dviem etapais: iki 2030 m. numatytos pagrindinės linijos statybos, o po 2030-ųjų – jungiamųjų atkarpų įrengimas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės greitojo geležinkelio linija, sujungsianti Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Projektas ypač svarbus siekiant užtikrinti regiono integraciją, stiprinti civilinį ir karinį mobilumą bei didinti transporto sistemos atsparumą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt