Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Eugenijus Sabutis. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Dominykas Biržietis, Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS
„Dešimt metų tikrai yra per maža riba, žinant, kad naujesni automobiliai yra geros būklės ir kokybiškai pagaminami“, – BNS šią savaitę sakė E. Sabutis.
„Jeigu diskusija apsiribotų tik tuo, kad sulaukus vieno amžiaus taikyti dvigubai dažnesnę techninę apžiūrą, mano nuomonė yra neigiama šituo klausimu“, – pažymėjo jis.
Šiuo metu privalomoji techninė apžiūra naujiems lengviesiems automobiliams Lietuvoje atliekama praėjus trejiems metams po pirmos jų registracijos, po to – kas dvejus metus.
Ministro manymu, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra didžiausias Europoje, nes gyventojai „greičiausiai neturi lėšų įsigyti naujesniems“.
Kaip rašė BNS, EK praėjusią savaitę pristatė siūlymus visapusiškai peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) kelių eismo saugumo ir transporto priemonių registracijos taisykles Bendrijos keliuose siekiant geresnio saugumo ir oro kokybės.
Tarp siūlymų yra senesnių nei dešimties metų automobilių ir furgonų tikrinimas kasmet.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega LRT radijui šią savaitę sakė, kad pakeitimais siekiama mažinti žūčių skaičių Bendrijos keliuose. Pasak jo, nors statistika gerėja, pernai ES valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.
Anot susisiekimo ministro, reikia turėti aiškų statistinį pagrindimą, kiek avarijų įvyksta būtent dėl automobilių amžiaus.
„Kartais kai kurie automobiliai, būdami ir gero amžiaus, po avarijų taip atremontuojami, kad gali toliau dalyvauti eisme. Geriau praplėsti diskusijas ir nepritaikyti vienintelio amžiaus kriterijaus, bet įvesti kitus kriterijus, galbūt kai kurių automobilių išvis neleisti eksploatuoti, galbūt neleisti atstatinėti jų po avarijų ir registruoti į eismą“, – kalbėjo ministras.
Pakeitimai bus diskutuojami ES Taryboje ir Europos Parlamente, o dauguma valstybių narių, M. Vaščegos tvirtinimu, palaiko tokį reguliavimą įvesdamos jį nacionaliniuose teisės aktuose.
EK skelbė, kad siūlomi pokyčiai susiję su ES kelių eismo saugumo politikos programoje įtvirtintu tikslu iki 2050-ųjų Bendrijos keliuose žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių sumažinti beveik iki nulio, o iki 2030 metų – 50 procentų.
Anot Komisijos, pataisos 2026–2050 metais padėtų išgelbėti apie 7 tūkst. gyvybių ir išvengti maždaug 65 tūkst. rimtų sužalojimų.