E. Rudelienė plenarinėje sesijoje Strasbūre

Trakai

Gabrielė MateikaitėŠaltinis: Etaplius.lt

18246

33-asis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas, vykęs kovo 18-19 dienomis, kėlė klausimus apie šiandienos vietos valdžios iššūkius. Pabėgėlių integracija, mažumų kalbų išsaugojimas ir Katalonijos dilema reikalauja kompleksinio požiūrio ir integralių sprendimų. Lietuvos patirtimi dalinosi ir Lietuvai Kongrese atstovavo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Siekiant suprasti, kuria kryptimi Europos Tarybos šalys turi eiti siekiant integruoti pabėgėlius, Kongrese buvo pakviesta savo istorijas papasakoti Maria iš Sirijos, Mustafe iš Somalio, Abdhulmalik iš Afganistano. Jų istorijos ir rekomendacijos išgrynino vieną kelią – holistinį požiūrį į pabėgėlių priėmimą įtraukiant ne tik nacionalinę, bet ir vietos valdžią. Pranešėjai pabrėžė kalbos mokėjimo, išsilavinimo ir darbo galimybių svarbą sėkmingai integracijai.

Integracijos procesai tampriai susiję su kita Kongreso tema – galimybėmis mažumoms ne tik išmokti valstybinę, bet išsaugoti ir savo gimtąją kalbą. Tai siekia apsaugoti Europos regioninių ir mažumos kalbų chartija (en. The European Charter for Regional or Minority Languages), kurios Lietuva ikšiol nėra pasirašiusi. Ši tema buvo aktualiausia Ukrainai, Rumunijai, Vengrijai, Belgijai ir Olandijai, taip pat Rusijai.

Didžiausio dėmesio ir diskusijų sulaukė vis dar karšta Katalonijos tema, ji yra dviprasmiška būtent Kongreso kontekste, kur siekiama stiprinti regionus ir vietos savivaldą. Diskutuojant šia tema pasisakė net 27 Kongreso nariai, kurių nuomones galima suskirstyti į dvi pozicijas: tie, kurie skatina vadovautis Ispanijos konstitucija ir tie, kurie mano, kad reiktų tarptautinio mediatoriaus ir sprendimo, kuris tiktų abiem pusėms. Škotijos delegatai siūlė vadovautis jų pavyzdžiu, girdėjosi siūlymų prireikus keisti Konstituciją ir rimtai apsvarstyti Europos Tarybos vaidmenį šiame konflikte. Visgi visi delegatai sutarė dėl vieno – vieningai pasmerkė ispanų policijos naudotą smurtą referendumo dieną.

Kongrese kalbėta ir apie kitus aktualius klausimus: moterų dalyvavimą politikoje, korupciją ir kaimiškųjų vietovių ateitį. Austrijos Žemės Ūkio ministras pristatė jų vyriausybės parengtą jaunimo skatinimo gyventi kaime programą. Buvo paliestas ir Rusijos atsisakymo mokėti nario mokestį klausimas, Moldovos ir Turkijos situacija, kur be teismų sprendimų suimti net 69 Turkijos ir keletas Moldovos merų.

Po plenarinės sesijos merai susitiko su Lietuvos ambasadore Strasbūre Laima Jurevičiene aptarti Lietuvos šimtmečio pristatymo kitų metų Kongrese. Nuspręsta pristatymui kviesti ir kitas Baltijos šalis, todėl susitikta ir su Latvijos ir Estijos delegacijų atstovais. Kaip ir kasmet Lietuvos delegacija dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių susitikime, kur aptariami einamieji klausimai, diskutuojama dėl bendros šių šalių pozicijos.

Kongresas – yra konsultacinis Europos Tarybos organas, vietos ir regionų valdžių asamblėja, atstovaujanti beveik dvejiems šimtams tūkstančių vietos ir regionų savivaldybių iš 47 Europos Tarybos valstybių narių. Kongreso sesijos vyksta du kartus per metus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt