E. Paulavičius: vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose tikėtina, kad konvencinė karo grėsmė Lietuvai didės

Lietuva

Darius Jauniškis, Giedrimas Jeglinskas, Elegijus Paulavičius. ELTA / Josvydas Elinskas

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA

348881

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinio karo grėsmė Lietuvoje yra maža. Tačiau įspėja, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugs visam NATO Rytiniam flangui.

„Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą. Tačiau, pasiekus paliaubas ir nutraukus ugnį, Rusija galėtų pradėti pajėgų perskirstymą iš fronto į kitas karines apygardas ir spartesnį ginkluotų pajėgų reformos įgyvendinimą“, – penktadienį pristatydamas naujausią grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą kalbėjo E. Paulavičius.

„Tai lemtų augančius Rusijos karinius pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje, visiškai šalia mūsų, bet ir prie visos NATO rytinės sienos. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose konvencinė karinė grėsmė, tikėtina, didės“, – tikino jis.

Sumažėjus poreikiams fronte Ukrainoje, atkreipia dėmesį AOTD direktorius, Rusija pradės kaupti ginkluotės ir amunicijos atsargas, kurių jai reikėtų tiesioginio karinio konflikto su NATO metu. Todėl, anot jo, jei vidutinėje perspektyvoje sąlygos būtų palankios, Rusija galėtų imtis testuoti Aljansą.

„Esant šiandieninėms sąlygoms, vykstant karui Ukrainoje, Rusija neturėtų tinkamų pajėgumų, bet atsiradus palankioms sąlygoms, perėjus prie paliaubų arba taikos susitarimų, Rusija vidutiniame laikotarpyje, kalbame apie 3–5 metus, turėtų galimybę toliau vystyti ginkluotąsias pajėgas, įgyvendinti 2022 metais numatytą reformą, ir vidutinėje perspektyvoje turėtų pakankamą pajėgumą ne plačiai intervencijai arba dideliam konfliktui su NATO bendrąja prasme, bet turėtų pakankamą pajėgumą testuoti NATO“, – aiškino E. Paulavičius.

„Visgi tam, kad įvyktų karinis konfliktas arba oponentas ryžtųsi tokiam veiksmui yra būtini du faktoriai – tinkamos karinės priemonės ir noras tą padaryti. (...) Šiandien nėra tokios aiškiai išreikštos intencijos (iš Kremliaus pusės – ELTA)“, – pažymėjo AOTD vadas.

Taip pat, pasak jo, nepaisant įtampos ir neigiamų tendencijų, Rusijos karinė agresija prieš NATO gali būti užkardyta.

„Rusiją atgraso glaudūs mūsų ir sąjungininkų santykiai, gynybos pajėgumų stiprinimas. Labai svarbūs atgrasymo veiksniai yra ir Lietuvos visuomenės pilietinis sąmoningumas bei atsparumas grėsmėms“, – tvirtino E. Paulavičius.

Primenama, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai.

Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt