E. Macronas ketina nustatyti naujus Prancūzijos gynybos tikslus

Pasaulis

Emmanuelis Macronas / Scanpix

EtapliusŠaltinis: BNS

373393

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį ketina nustatyti naujus šalies gynybos tikslus, atsižvelgiant į grėsmingą Rusiją ir būgštavimus, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš Europos, pranešė jo biuras.

„Gynybinės pastangos“ turi būti dedamos didėjančių grėsmių ir byrančios pasaulio tvarkos akivaizdoje, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnai prieš prezidento kalbą ginkluotosioms pajėgoms 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, kuri tradiciškai sakoma Bastilijos paėmimo dienos išvakarėse.

Pasak jų, nepaisant sunkios Prancūzijos biudžeto padėties, prezidento pranešimai bus svarbūs.

Prancūzijos kariuomenės ir saugumo pareigūnai perspėja apie pasaulines grėsmes, kurios slegia šalį, o gynybos štabo viršininkas Thierry Burkhard'as penktadienį pareiškė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę Europai ir kad 2022 metais Rusijos užpultoje Ukrainoje sprendžiama Europos šalių „vieta rytdienos pasaulyje“.

Šiuo metu Rusija laiko Prancūziją savo „pagrindine priešininke Europoje“, sakė T. Burkhard'as.

Jis taip pat įspėjo apie mažesnių JAV įsipareigojimų Europai pasekmes, taip pat apie kibernetines grėsmes, dezinformacijos kampanijas ir teroro išpuolių riziką.

„Turime atsižvelgti į tai, kad pasikeitė strateginiai parametrai“, – sakė jis.

Sekmadienį gynybos ministras Sebastienas Lecornu savaitraščiui „La Tribune“ sakė, kad „mūsų darbas yra pateikti atsakymus“.

Prancūzijai reikia dėti „naujas pastangas“, jei ji nori, kad ateityje „nuo nieko nepriklausytų“, sakė ministras.

Nuo tada, kai E. Macronas atėjo į valdžią, Prancūzijos gynybos biudžetas jau smarkiai išaugo: nuo 32,2 mlrd. eurų 2017 metais iki 50,5 mlrd. eurų šiuo metu, o 2030-aisiais jis turėtų pasiekti 67 mlrd. eurų.

Gynybos biudžetas – neliečiamas

Tačiau bet koks didelis išlaidų gynybai didinimas gali kelti grėsmę Prancūzijos pastangoms mažinti deficitą ir skolą, nes Europos Komisija (EK) spaudžia Paryžių laikytis griežtesnės fiskalinės drausmės.

Vien Prancūzijos skolos aptarnavimas šiais metais valstybės iždui kainuos 62 mlrd. eurų.

Tačiau ministras pirmininkas Francois Bayrou, kuris antradienį pateiks 2026 metų biudžeto planą, pareiškė, kad gynybos biudžetas yra neliečiamas.

Ne viena NATO šalis didina savo karines išlaidas, praėjusį mėnesį Aljanso narėms susitarus saugumui skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jungtinė Karalystė siekia iki 2027 metų padidinti savo gynybos biudžetą iki 2,5 proc. BVP, o po 2029-ųjų – iki 3 procentų. Vokietija iki 2029 metų planuoja pasiekti 162 mlrd. eurų gynybos biudžetą, kuris sudarys 3,5 proc. jos BVP, o Lenkija gynybai jau dabar skiria 4,7 proc. BVP.

„Labai aišku, kad šiandien turime peržiūrėti savo programavimą ir strategiją, atsižvelgdami į besikeičiantį rizikos pobūdį“, – ketvirtadienį sakė E. Macronas.

S. Lecornu šį mėnesį išsamiai apibūdino neatidėliotinus Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų poreikius, įskaitant antžeminės gynybos, amunicijos, elektroninės karybos ir kosmoso pajėgumus.

Sekmadienį duotame interviu jis sakė, kad Prancūzija labiausiai nerimauja dėl atsilikimo „griaunamųjų technologijų“, įskaitant dirbtinį intelektą ir kvantines technologijas, srityje.

Be biudžeto didinimo, Prancūzijos vyriausybė taip pat siekia didinti „nacionalinę sanglaudą“ pasaulinių krizių akivaizdoje.

Tikimasi, kad E. Macronas išdėstys galimą mobilizacijos kampaniją jaunimui, kuriam turėtų būti suteikta „galimybė tarnauti“, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt