Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pensijos kaupimas / Unsplash
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT
„Džiugu matyti, kad valstybės (paramos – BNS) dalį siūloma išlaikyti, tačiau manome, kad tas pasiūlytas „langas“ yra labai ilgas. „Langą“ arba reikėtų sutrumpinti arba apskritai svarstyti dėl jo poreikio“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku BNS teigė asociacijos vadovė.
Susitikime taip pat dalyvavo bankų atstovai finansų ministras Rimantas Šadžius, teisingumo ministras Rimantas Mockus bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ji pateikė Estijos pavyzdį, kad gyventojai, kurie nutraukė sutartis ir pasiėmė pensijai kauptas lėšas, jas išleido. E. Čipkutė siūlo koncentruotis į tik tuos atvejus, kai pensijai kaupti žmonėms nėra prasmės.
Pasak jos, bankai ragina daugiau lėšų skirti kaupiamai pensijos daliai.
„Bankai išreiškė nuomonę, kad vis tik reikėtų skatinti gyventojų kaupimą ir siekti, kad kaupiamoji pensijos dalis augtų ir stiebtųsi link Europos Sąjungos vidurkio, nes kol kas esame dar žemame lygyje. Norėtųsi, kad pensijų sistemos pakeitimai skatintų žmones labiau pasitikėti sistema ir daugiau lėšų skirti kaupimai pensijos daliai“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nustatyti beveik poros metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti, ar nori toliau pensiją kaupti antros pakopos fonduose.
Siūloma, kad žmonės tokį sprendimą galėtų priimti per 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.
Ministerijos skaičiavimais, jeigu per šį „langą“ kaupimo sutartis nutrauktų 20 proc. žmonių (iš jų pusė – 2026 metais, o kiti – 2027-aisiais), 2026 metais būtų sutaupyta apie 16,2 mln. eurų, o 2027 metais – 52,3 mln. eurų biudžeto lėšų, skiriamų pensijų įmokoms valstybės lėšomis mokėti.
SADM siūlo ir toliau mokėti valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o gyventojai, pasirinkę standartinę 3 proc. įmoką, panorėję, ją galėtų didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.