Dzūkijos šilų kaimuose nuvilnijo respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

139989

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose ir dzūkiška autentika alsuojančiuose šilų kaimuose vėl skambiai nuaidėjo gražias tradicijas puoselėjantis jau penkioliktasis  respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“.

Šiemet jis skirtas Tautodailės metams, tad visos trys festivalio dienos buvo tarsi nusagstytos subtiliais tautodailės akcentais.  Ši tris dienas vykusi įspūdinga folkloro fiesta tarsi gaivus lietus nuo alinančios sausros trumpam atgaivino ir margaspalviais folkloro raštais išmargino nykstančius šilų kaimelius. Juk šis mūsų paveldas, kuriuo didžiuojamės ir būtent juo bei savo kalba, tarmėmis, dainomis, šokiais, amatais, tradicijomis – esame išskirtiniai, kilo ir glūdi būtent senuosiuose Lietuvos kaimuose. Festivalis kasmet sukviečia vis daugiau folkloro puoselėtojų ir mylėtojų iš visos Lietuvos. Išties smagu ir gera  kasmet matyti šitą folkloro ansamblių ir dalyvių margumyną.

Jis prasidėjo penktadienį smagia dzūkiška vakaruška iki nakties su liaudies dainomis ir šokiais Darželių kaime. Kartu su kitais kolektyvais dainavo  Kabelių kaimo ansamblis. Čia buvo atidaryta kaimo gyventojos Julės Grigienės pieštų paveikslų paroda. Gausius kolektyvus svetingai sutiko, žvėrienos sriuba ir dzūkiškais patiekalais pavaišino kaimo bendruomenės žmonės.   Šeštadienį festivalio dalyviai smagiai koncertavo Margionių klojimo teatre ir etnografiniame Zervynų kaime. Vakarop didysis visų festivalio dalyvių  koncertas žiūrovus tradiciškai sukvietė į pačią šilų „širdį“ – Marcinkonis, į pušų paunksmę prie Kastinio ežero, kur už scenos žiūrovų akis džiugino tobulas ežero vaizdas ir gaivino vasarinė ežero vėsa. Į festivalį gausiai susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir liaudies dainų pasiilgusieji žiūrovai. Baigiamasis koncertas sekmadienį skambėjo Žiūrų kaime, Aušros ir Vytauto Rakauskų sodyboje. Folkloro ansambliai iš visos gražiosios mūsų Lietuvos kvietė kartu sudainuoti ne vieną skambią dainą ir sutrepsėti ne vieną smagią polką.

folkloro-festivalis-subatos-vakarely-2.jpg

Festivalį, kaip ir kasmet, organizavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, pagrindinis jo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Didįjį koncertą Marcinkonyse tradiciškai gražia dzūkiška daina pradėjo festivalio šeimininkai – „Aukso paukštės“ laureatai, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės.

Šiemet festivalį dalyvavimu ir toli pušų viršūnėmis nuaidėjusiu dainavimu pagerbė Veronika Pavilionienė. „Norėčiau, kad svarbius dalykus įsidėmėtute. Senose liaudies dainose niekada nebuvo žodžio „laisvė“. Nes lietuviai iš prigimties yra laisvi“.

Po marcinkoniškių į sceną lipo ir vieni už kitus smagiau dainavo, šoko  ir muzikavo „Ratilai“ iš Vilniaus, „Žeiria“ iš Varėnos, „Nalšia“ iš Vilniaus, „Čiulbutė“ iš Ignalinos ir „Mėguva“ iš Palangos.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, sveikindamas šventės dalyvius, pasidžiaugė, kad festivalyje gausu dalyvių, nes jis ir  skirtas parko gyventojams, lankytojams ir svečiams bei visiems kitiems, kurie neabejingi senoviniams papročiams ir tradicijoms. „Ši šventė labiausiai mus vienija, ji tapo pagrindine mūsų direkcijos švente metuose. Į festivalį susirenka geriausi iš geriausių visos Lietuvos  folkloro kolektyvų, kuriuos užburia dzūkų nuoširdumas. Tad linkiu gero vakarėlio, drauge visiems smagiai praleisti laiką“,– linkėjo direktorius.

Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška pasveikino festivalio dalyvius ir svečius su gražia folkloro švente, kuri kasmet vyksta unikalios gamtos apsuptyje ant ežero kranto.  „Dėkoju, kad neleidžiat užmigti mūsų kaimų seniesiems etnografiniams ansambliams. Matant šią šventė tikiu, kad Dzūkijos žemėje etnografiniai kolektyvai gyvuos ilgai“.

Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius linksmino nuostabieji renginio vedėjai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai Lina Černiauskienė ir Jonas Bajoriūnas. Jie dėkojo visiems festivalio dalyviams, parko kolektyvui bei Darželių, Margionių, Marcinkonių, Zervynų ir Žiūrų kaimų bendruomenėms už pagalbą ir svetingumą rengiant festivalio koncertus.

Direktorius Eimutis Gudelevičius kiekvienam kolektyvui įteikė po dėkavonę ir suvenyrų.

Festivalio dalyvius pasveikino, ansambliams už jautrias dainas padėkojo garbus svečias – šiemet devyniasdešimt penkmetį švenčiantis partizanas iš Kasčiūnų kaimo Juozas Jakavonis–Tigras.

Šventėje šurmuliavo dzūkiškas turgelis, kuriame buvo galima nusipirkti naminės duonos, sūrio ir pyragų, medaus, natūralios kosmetikos, spalvingų keramikos, medžio dirbinių, austų juostų. Festivalio metu buvo galima nusipirkti parko lankytojo bilietą ir dalyvauti loterijoje.

Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur laukė skanūs dzūkiški kulinarinio paveldo valgiai, o dalyviai iki vėlumos nenuilsdami dainavo ir šoko. Unikalioje aplinkoje toli šilais aidėjo viena už kitą skambesnės ansamblių dainos, o bendrystės jausmas smagiai vakaronei ir pabendravimui prie dzūkiško stalo subūrė gausų būrį festivalio dalyvių ir svečių.

Baigiamasis festivalio akordas nuskambėjo Žiūrų kaime. Visus gausiai susirinkusius čia svetingai sutiko, senovinėmis dzūkų dainomis sužavėjo dar vieno „Aukso paukštės“ laureato, seniausio Varėnos krašte Žiūrų folkloro ansamblio atstovai. Šis unikalus jau penkiasdešimt metų gyvuojantis ir visoje Lietuvoje žinomas ansamblis tarsi atgimė  naujai – jame dabar dainuoja net keturios kartos.

Kaip sakė vienas pagrindinių festivalio organizatorių, Marcinkonių etnografijos muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas, festivalis jau turi savo tradicijas. „Organizuodami šį festivalį, siekiame pagarbiai pristatyti ir atkreipti dėmesį bei raginame ir toliau puoselėti išsaugotas ir tebepuoselėjamas unikalias dzūkiško paveldo vertybes, senąsias tradicijas ir papročius. Svetingai ir išmoningai festivalio svečius sutinka ir kaimų bendruomenės. Šiuose festivaliuose noriai dalyvauja garsiausi folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Džiaugiamės visais kolektyvais ir kasmet stengiamės festivalį surengti dar įdomesnį“.

folkloro-festivalis-subatos-vakarely-marcinkoniu-ansamblis-ir-vedejai-1.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt