Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Svarbus saulės judėjimas, natūralios ir sukurtos šviesos santykis.
Buvo ieškoma vietų, kuriose jaučiamasi esant tarp dviejų pusių. Atrasti nykstantys pastatai, kurie pamažu susilieja su gamta.
Atrastas veiksmas, kuriose jaučiamasi esant tarp dviejų pusių. Raižant – tapant ant organinio stiklo, stebima kas vyksta kitoje pusėje.
Persipynusios dvi istorijos. Apie tėčio ir trijų sūnų sukurtą dirbtinį vandens telkinį, į kurį nuo namo stogo lietvamzdžiais ir požeminiais kanalais subėga lietaus vanduo. Ir visų keturių kelinė į Tatrų kalnus ir tris dienas vaikščiojimas lietuje.
Buvo ieškoma nukritusios pušies šakelės, saulėj nublukusios, panašios į žaibą.
Dailininkai į Uteną grįžta savo darbus ir parodas skirdami gimtajam miestui. Linas Blažiūnas, sprendžiant iš nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo lygio, yra vienas talentingiausių Lietuvos dalininkų.
Stebint dailininko darbus, kyla natūrali mintis, kad žmogaus gyvenime labais svarbu tamprus ryšys su gamta ir artimaisiais.
Pats dailininkas papasakojo apie save, kūrybą ir dvi priešingybes, dvi žmogaus puses.
Kas yra tos dvi pusės? Ieškojimas, žingeidumas ar tobulybės ieškojimas?
Mes sukurti iš dviejų pusių, ir tai pagrindinė šios parodos kūrinių vizija, galvojant apie gamtą, apie miesto kultūrą, gyvenimą, apie išėjimą į erdvę. Galvoji apie save, apie supančią aplinką ir išryškėja labai svarbi tiesa,- koks svarbus santykis su vaikyste. Vaikystė ir dabartinė situacija ir yra tos dvi pusės.
Šie kūriniai yra trijų metų darbas, o projektas dirbti ant organinio stiklo atsirado senokai ir tai vystėsi atskirais etapais, kurie truko kokis penkis metus.
Kūrinio atsiradimo procesas yra ilgas. Ilgai nešiotą mintį ar įgyvendinti iki materialaus pavidalo yra ilgai trunkantis reiškinys.
Asociacijos yra iš mano artimiausios aplinkos iš dabartinio gyvenimo mieste, erdvės, kurioje praleidi ilgiausią laiką. Žiūri pro langą, jungiantį su gamta, su išore. Būdamas vienoje pusėje, matai kitą pusę ir tai savotiškai siejasi su organiniu stiklu.
Skirtumas tarp Vilniaus ir Utenos yra begalinis: čia grįžus dvelkia tokia ramybe, nėra vilnietiško skubėjimo ir nuolatinio gatvės ūžesio.
Erdvėje randu kitokių dalykų atsirandančių mano kūriniuose. Aplinka įtakoja savaip.
Žiūrint iš jaunatviško romantizmo taško, - atvažiuoti į kaimą, užsidaryti nuo pasaulio piešti ir justi pilnatvę. Tą situaciją esu patyręs, tačiau vėliau pajunti kitokius dalykus, kažko trūksta, to, ką turėjai anksčiau ir klausimas – „Ką dabar turiu?“ yra labai geras ir svarbus.
Kad ir kaip romantiškai skambėtų, šiais laikais užsidaryti nuo viso pasaulio yra sunku.
Dabar penkis metus dirbu dėstytoju. ir tai yra labai trumpas laiko tarpas. Juk mokytojas kartu yra mokinys. Pats visą laiką turi mokytis, kad tave išgirstų ir išgirstų būtent taip, kaip tu nori. Šis procesas yra be galo įdomus, ir tai, ko gero, viena kilniausių žmonijos procesų, mokyti kitą to, ką moki pats.
Parodos atidaryme cimbolais grojo Vilniuje gyvenanti uteniškė Aušra Garsonaitė, parodos atidarymą moderavo muziejininkė Rolanda Gudynienė, parodos atidarymo proga sveikino ir kūrybos tęstinumo linkėjo LR Seimo narys Edmundas Pupinis. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Minsiūnienė, buvusi dailininko auklėtoja, pirmoji dailės mokytoja Jūratė Mitalienė, dailininkui artimi žmonės, Menų mokyklos dailės skyriaus mokiniai