Dvi ministerijos nesutaria dėl mažos taršos zonų miestuose ir miesteliuose

Lietuva

Vilniaus senamiestis / judu.lt nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT

360986

Susisiekimo ministerija siūlo sušvelninti reikalavimus dėl mažos taršos zonų šalies miestuose ir miesteliuose, tačiau Aplinkos ministerija tokiam užmojui nepritaria.

Pastaroji sako, kad tokios zonos yra geras sprendimas mažinti oro taršą.

„Dėl mažos taršos zonų nustatymo (...) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas 2021–2030 metais siektų 103 tūkst. tonų anglies dioksido“, – teigiama Aplinkos ministerijos išvadoje.

Tuo metu Susisiekimo ministerija Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisomis, kurios yra pateiktos derinimui, siūlo naikinti pareigą savivaldai nustatyti mažos taršos zonas miestuose.

Ministerija aiškina, kad bendri ir visoms savivaldybėms vienodi kriterijai kelia abejonių ir siūlo leisti joms „lanksčiai elgtis“ nustatant tokias zonas pagal konkrečios vietovės poreikius.

„Savivaldybių teritorijose esantys miestai skiriasi pagal plotą, gyventojų skaičių ir tankį, alternatyvių keliavimo būdų dažnumą, transporto srautų intensyvumą, aplinkos oro taršos rodiklius, todėl nustatyti universalius kriterijus yra netikslinga“, – tvirtina Susisiekimo ministerija.

Jos duomenimis, tokias zonas norėjo nusistatyti Tauragės rajono savivaldybė, bet to kol kas negali padaryti, nes neatitinka kriterijų.

Susisiekimo ministerija taip pat siūlo iš Rinkliavų įstatymo išbraukti galimybę taryboms nustatyti rinkliavas už taršių automobilių įvažiavimą į mažos taršos zonas, jei jos būtų nustatytos.

Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti tik lengvatines elektromobilių važiavimo maršrutinio transporto juostose, įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo mieste sąlygas.

Kartu numatoma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą nustatant atsakomybę vairuotojams, nesilaikantiems tvarkos.

Siūloma numatyti nuo 40 iki 80 eurų baudas už įvažiavimo į mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimus. Už pakartotinį pažeidimą bauda didėtų iki 200 eurų.

„Baudos turi būti tokio dydžio, kad vairuotojams labiau apsimokėtų laikytis nustatytos tvarkos arba sumokėti rinkliavą. Atgrasančios baudos būtinos ne tik siekiant nubausti pažeidėjus, bet ir tam, kad kiti asmenys būtų atgrasomi nuo panašių veiksmų ateityje“, – teigiama Susisiekimo ministerijos išvadoje.

Mažos taršos zonų nedaug

Dabar savivaldybės turi nustatyti mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.

Todėl tokias zonas jau privalėjo įrengti didmiesčiai, kurortai ir kurortinės zonos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, taip pat Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajone esančios Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.

Šiose zonose turi būti ribojamas arba visiškai draudžiamas eismas, išskyrus netaršius automobilius. Įvažiavimas į tokias zonas dabar gali būti apmokestinamas arba ne – pastaruoju atveju savivaldybės turi užtikrinti, kad į zoną galėtų įvažiuoti tik netaršios transporto priemonės, o kitoms būtų uždrausta.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, iki šių metų sausio nustatyti mažos taršos zonas privalėjo 13 miestų, tačiau šiuo metu tokia zona nustatyta tik Kaune. Vilniaus taryba yra priėmusi sprendimą dėl tokios zonos, tačiau nustatyta tik jos teritorija, o eismo draudimas arba ribojimas – ne.

Panevėžio mieste mažos taršos zonoje ribojimai įsigalios nuo 2026 metų. Klaipėdos bei Anykščių rajono savivaldybės nurodė, kad zonos numatytos jų darnaus judumo planuose, todėl atskiri sprendimai neplanuojami.

Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje ir kurortinės teritorijos statusą turinčiuose Trakuose bei Zarasuose mažos taršos zonos apskritai nenustatytos. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė nurodė, kad tokių zonų reikalavimus atitinka vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti į Neringą.

Kai kurie miestai kėlė klausimą, ar būtina nustatyti šias zonas, kadangi jie labai maži – pavyzdžiui, Zarasuose yra apie 6 tūkst. gyventojų, Birštone – 3 tūkst., o transporto srautai nėra intensyvūs.

Susisiekimo ministerijos teigimu, juose šių zonų poveikis taršos mažinimui būtų minimalus, o administracinės išlaidos didelės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt