Dūmų detektoriai: prievolė be kontrolės

Šiauliai

Atsakomybė. Už tai, kad namuose neįrengti detektoriai, gyventojams iš esmės negresia jokios sankcijos. Formaliai gali būti skiriama 5 Eur bauda, o realybėje žmonės atsiperka pamokymu.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

48223

Nuo gegužės 1 d. šalyje įsigaliojo reikalavimas kiekviename būste įrengti dūmų detektorius. Šiaulių apskrities ugniagesiai gelbėtojai miesto ir rajono gyventojų namuose planuoja pritvirtinti per 1 000 detektorių bei tikrina, ar jie laikosi taisyklių. Dūmų detektorių vis dar vengiama, nors istorijų, kai šie prietaisai išgelbėjo gyvybes, – ne viena.

Iš pradžių keikė, vėliau dėkojo

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) vyriausiasis specialistas Aidas Čepulis sako, kad minėtas reikalavimas nėra tokia naujovė, kaip mėgsta pateikti žiniasklaida.

„Dar nuo 2003 m. dūmų detektorius buvo privaloma įrengti visose naujos statybos gyvenamosiose patalpose – kitaip mes nepasirašydavome tų patalpų statybos užbaigimo aktų. Tik reikalavimai buvo kitokie. Detektorius reikėdavo įrengti prie miegamųjų, todėl bute užtekdavo vieno, o name, jeigu jis dviejų aukštų, dviejų detektorių“, – prisimena A. Čepulis.

Pasak specialisto, prieš penkiolika metų šie prietaisai kainavo nemažai – apie 100 litų. Taigi, ne visiems šiauliečiams jie atrodė pirmojo būtinumo prekė.

„Buvo vienas gyventojas, kuris niekaip nenorėjo įsigyti detektoriaus. Pasakėme: jeigu neįsigysi, nepasirašysime statybos užbaigimo akto. Jis įsigijo, bet buvo baisiai ant mūsų supykęs, iškeikė visokiausiais žodžiais. Pamenu, kad visa tai vyko prieš žiemą, maždaug lapkričio mėnesį. O vasario mėnesį jis atėjo mums padėkoti, kad išgelbėjome gyvybę. Buvo šalta žiema, tas žmogus nakčiai pakūrė krosnį ir nuėjo miegoti. Nežinojo, kad dūmtraukyje ar kamine kuosos susisuko lizdą, ir visi dūmai pradėjo eiti į vidų. Kai suveikė detektorius, jis su žmona iš pradžių net nesuprato, kas taip kaukia. Atsikėlę pamatė, kad palubėje jau apie pusę metro dūmų. Dar kelios valandos – tie dūmai būtų nusileidę žemyn, o jie liktų gulėti lovoje visam laikui...“ – pasakoja A. Čepulis bei priduria, kad ir dabar išgirsta istorijų, kurios laimingą pabaigą turėjo del nedidelio plastikinio prietaiso palubėje.

bernard-goldbach-nuotr-610.jpg

Atidaryti durų neprivalo

Šiaulių APGV vykdo prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Jos metu tikrinama, ar gyventojai turi dūmų detektorius, taip pat apžiūrimos krosnys, elektros instaliacijos ir kiti įrenginiai, galintys tapti gaisrų priežastimi.

Tiesa, nustatyti, ar visi Šiaulių apskrities gyventojai paiso įstatymų ir jų namuose yra dūmų detektorių, nėra kaip. Į gyvenamąsias patalpas inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai gali patekti tik su savininko sutikimu arba gavę teismo leidimą. Kol vieni žmonės specialistus sutinka maloniai, kiti užtrenkia prieš nosį duris.

Dažniausiai inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai beldžiasi ne į butų, o gyvenamųjų namų duris. „Daugiabučiuose namuose koduotos durys, dienos metu mažai ką rasi. Bent jau Šiauliuose akcijas daugiau vykdome privačiuose namuose. Nors vėlgi – nesiverši paklausti dėl detektoriaus, kai vilkšunis tau dantis rodo“, – šypteli A. Čepulis.

Šypseną jam kelia ir žmonių, neturinčių dūmų detektorių, pasiteisinimai. „Pritrūkau pinigų“, „Dar neprisiruošiau nusipirkti“, „Kaip tik žadėjau važiuoti įsigyti“ – dažniausi jų. Specialistas įsitikinęs: dūmų detektoriai namuose turi atsirasti ne dėl to, kad kažkas verčia, o dėl savo pačių saugumo.

Už tai, kad namuose neįrengti detektoriai, gyventojams iš esmės negresia jokios sankcijos. Formaliai gali būti skiriama 5 Eur bauda (maždaug tiek pat kainuoja ir pats detektorius), o realybėje žmonės atsiperka pamokymu.

„Kol kas nieko nenubaudėme – dabar mes daugiau agituojame, rekomenduojame ir aiškiname, kokia yra detektorių nauda, kaip juos įsirengti“, – sako A. Čepulis.

donna-currall-nuotr-437958.jpg

Detektoriai – iš miesto ir rajono savivaldybių kišenių

Ypatingas dėmesys skiriamas vienišiems senoliams, socialinės rizikos šeimoms. Jų namuose dūmų detektorius ugniagesiai gelbėtojai įrengia nemokamai. „Pagal projektus iš Šiaulių miesto ir rajono administracijų yra numatytos tam tikros sumos įsigyti detektoriams. Iš miesto – 3 600 Eur, iš rajono – 1 200 Eur. Bendrai šiais metais turime pakabinti apie 1 000 detektorių mieste ir rajone“, – sako A. Čepulis.

Ar būna, kad žmonės atsisako už dyką gaunamų prietaisų? „Lankėmės viename bute Kuršėnuose, kuriame gyveno vieniša moteris. Norėjome detektorių pakabinti miegamajame, o ji sako: „Aš nenoriu.“ Bet mes gražiai įkalbėjome ir pakabinome“, – prisimena specialistas.

Prekybos centrai džiaugiasi šoktelėjusiais pardavimais

Ne per seniausiai vienas didžiausių lietuviškų prekybos tinklų paskelbė apie išaugusius dūmų detektorių pardavimus.

„Dūmų detektorių šiais metais jau parduota net 100 kartų daugiau nei per visus praėjusius metus. Gyventojai atsakingai žiūri į naujus reikalavimus. Nemaža dalis pirkėjų suskubo pirkti dūmų detektorių, likus vos mėnesiui iki naujų taisyklių įsigaliojimo, o kiti – net ir po gegužės 1 dienos. Dūmų detektorių paklausa gerokai pašoko balandį – tada parduota daugiau nei 11 600 vnt. įrenginių. Beveik toks pats jų kiekis nupirktas ir gegužę, ir birželį. O įpusėjus šių metų liepai, priešgaisrinių įrenginių pardavimai buvo 2 200 vnt.“ – rašoma prekybos tinklo pranešime spaudai.

ernie-nuotr-fire-175966.jpg

Išsigelbėjo visa šeima

Draudikai sutaria, kad gaisras, lyginant su kitais nelaimingais atsitikimais būste, atneša pačių didžiausių finansinių nuostolių. Išplitusi ugnis namus gali sudeginti per kelias minutes.

Kaip teigia vienos draudimo bendrovės gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas, 2017 m. įmonės klientai pranešė apie beveik 800 gaisrų apdraustuose būstuose. „Dėl gaisro padarytų nuostolių išmokėjome 3,8 mln. Eur žalos atlyginimo, šiemet per pirmus keturis metų mėnesius nuostoliai dėl gaisrų jau pasiekė 1,8 mln. Eur, registravome pranešimus apie 375 gaisrus gyventojų būstuose. Gaisras yra pati didžiausia ir brangiausiai kainuojanti nelaimė, kuri atsitinka būste. Vidutiniškai vieno gaisro metu sukelti nuostoliai, mūsų duomenimis, šiemet siekia 4 800 Eur“, – pasakoja jis.

Kitos draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus sako, kad praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 5 tūkst. Eur. „Draudimo žalos bus išmokėtos, net jei dūmų detektorius nuo gaisro nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas. Tik svarbu suprasti, kad, laiku išgirdęs dūmų detektoriaus pavojaus signalą, žmogus visada turės daugiau galimybių išsigelbėti pats. Praėjusį pavasarį dūmų detektorius išgelbėjo visą šeimą. Suveikęs naktį, jis pranešė apie pradėjusį degti namo fasadą. Šeima su mažais vaikais spėjo išbėgti iš namo, iškviesti pagalbą, o ugnis buvo užgesinta, dar nespėjus jai išplisti“, – laimingai pasibaigusią istoriją prisimena G. Norkus.

Liepos 30 d. duomenimis, šiais metais Šiaulių apskrityje kilo 729 gaisrai, juose žuvo 6 žmonės, 6 sužeisti. Pernai tuo pačiu laikotarpiu kilo 662, žuvo 13 žmonių, 15 sužeistų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt