Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Apibrėžimas. „Sielos“ – mano savitas emocinio reiškinio, asmenybės, veiksmo ar minties perdavimas per spalvą“, – sako menininkas.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Prieš trejetą metų meilė ir permainų troškimas šiaulietį Antaną Savickį paviliojo į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai). Nors aukso miestą teko palikti dėl sunkios ligos, noras pasveikti ir tapyti padėjo išgyti greičiau nei bet kokie vaistai. A. Savickis sugrįžo gyventi į Dubajų, kuriame šiuo metu vyksta antroji personalinė jo tapybos darbų paroda.
Pirmoji „siela“ gimė Maskvoje „Sielos“
– taip Šiauliuose gimęs ir augęs menininkas vadina drobėje teptuku užfiksuotas abstrakcijas. Tiesa, čia pat priduria, kad šio pavadinimo nereikėtų suprasti pažodžiui: „Sielos“ – mano savitas emocinio reiškinio, asmenybės, veiksmo ar minties perdavimas per spalvą.“
Daile A. Savickis susidomėjo vaikystėje. „Tapyti pradėjau darželyje, paskui lankiau dailės klasę. Esu laimėjęs keletą vaikų piešinių konkursų Šiauliuose“, – prisimena jis.
Paauglystėje tapyba užsimiršo: baigęs mokyklą, būsimasis menininkas pasirinko filosofijos studijas Šiaulių universitete. Gavęs diplomą, susikrovė lagaminus ir išvyko į Londoną – tikėjosi atrasti save, tačiau taip ir nepriprato prie šio miesto, o jausmas, kad gyvena ne savo gyvenimą, tapo nuolatiniu palydovu.
Išgelbėjo mokslai – A. Savickis įstojo į filosofijos (hermeneutikos) doktorantūros studijas Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete. „Nuo savęs nepabėgsi. Būtent studijų Maskvoje metu vėl išdrįsau į rankas paimti teptuką ir pamėginti. Daugiau jo iš rankų nebepaleisiu niekada. Pradėjau tapyti 2012-ųjų spalį, pusmetį ieškojau savo stiliaus, eksperimentavau, o 2013 m. kovą nupiešiau pirmąją „sielą“, – sako A. Savickis.
dek-1.jpg
Kas bendro tarp tapybos ir filosofijos?
Dvejus Rusijoje praleistus metus menininkas apibūdina kaip itin produktyvius. Kūrybinė energija, pasak jo, trenkė it žaibas iš giedro dangaus, drobėje „išdeginęs“ 21 „sielą“. Maža to, šiaulietis surengė dvi parodas: personalinę – vienoje Sankt Peterburgo kavinių, grupinę – šiame mieste įsikūrusioje dailės galerijoje.
O tada ėmė ir... perdegė. „Pajutau, kad nebeturiu, ką duoti, ir man reikia pertraukos meninėje veikloje. Taip pat pajutau, kad gavau viską, ką savo vidiniam augimui ir supratimui galėjau gauti iš hermeneutikos studijų. Priėmiau sprendimą – nutraukiau studijas universitete ir grįžau į Lietuvą“, – pasakoja A. Savickis.
Nebaigtiems mokslams paaukotų metų menininkas nesigaili. „Hermeneutika yra menas apie įvairiapusį realybės suvokimą, mokėjimą į vieną ir tą patį daiktą ar reiškinį pažvelgti iš daugybės skirtingų kampų, kontekstų ir perspektyvų. Mene tai praverčia tiesiogiai, nes tapyba – savitas realybės perteikimas. Mano kūrybos atveju – emocinis perteikimas“, – sako jis.
dek-3.jpg
Pasveikti padėjo pozityvus mąstymas ir noras tapyti
Lietuvoje A. Savickis prabuvo vienus metus ir nutapė tik vieną „sielą“. Norėdamas susigrąžinti kūrybinį įkvėpimą, domėjosi konsultuojamuoju ugdymu, savęs pažinimo ir supratimo technikomis: lankė kursus, skaitė knygas. Tai padėjo išsivaduoti iš abejonių, baimių – padedami A. Savickio, iš jų išsivadavo ir keletas kitų. Per konsultuojamojo ugdymo mokymus menininkas surado meilę, kuri nuvedė už daugiau nei 6 000 kilometrų – į Dubajų.
Kaitriame ir egzotiškame Dubajuje gimė dar 7 menininko „sielos“, tačiau kūrybą nutraukė liga. Visame kūne išsimėtęs ir su kiekvienu judesiu kaustantis skausmas, nuolatinis silpnumas ir aukšta temperatūra menininką 4 mėnesiams paguldė į lovą. Tapyti jis nebegalėjo, o daktarai nesuprato, kokios ligos simptomai kankino vyro kūną.
Teko sukaupti jėgas ir vėl grįžti į Lietuvą, į tėvų namus. „Įsivaizduokite jauną 32 metų menininką, gulintį lovoje ir negalintį judėti be skausmo. Menininką, kuris svajoja apie dieną, kai galės išlipti iš lovos, būti sveikas, kurti naujas „sielas“, – sunkų laikotarpį prisimena A. Savickis.
Prireikė dar keturių mėnesių, kol šiaulietis atsistojo ant kojų. Sako, kad padėjo ne medikai, bet stiprus noras gyventi, pozityvus mąstymas ir kasdienės vizualizacijos.
Grįžęs į Dubajų, A. Savickis įsidarbino „Art Hub Dubai“ meno galerijos vadovu – joje surengė ir savo personalinę parodą. „Šiuo metu vyksta trečioji mano personalinė paroda kitoje žinomoje Dubajaus galerijoje, vasaros pabaigoje planuoju personalinę parodą vienoje žymiausių galerijų Seule (Pietų Korėja). Vertinimų buvo visokių, nes ne visi supranta abstraktųjį meną. Visgi jį suprantantys ir mėgstantys žmonės vertino išimtinai pozityviai. Įspūdžiai tikrai teigiami, nors šioje srityje reikės nemažai laiko ir pastangų, norint pasiekti pasaulio pripažinimą“, – sako savamokslis tapytojas.
dek-10.jpg
JAE–Lietuva – populiarus maršrutas
Dubajuje A. Savickis planuoja gyventi bent jau artimiausius 10 metų. „Dubajus yra visoks. Ir dar visokesnis stengiasi būti. Trumpai galėčiau jį įvardyti kaip Vidurio Rytų Las Vegasą, nes pasakoti apie Dubajų būtų galima ilgai. Geriau kartą atvažiuoti ir susidaryti savitą įspūdį. Tik jei važiuosite – verčiau žiemą, nes vasarą čia neretai būna +50 laipsnių“, – pataria menininkas.
Ar egzotiškos ir turtingos šalies gyventojai žino, kur yra mažytė Lietuva? „Mano nuostabai, nemaža dalis ne tik žino, bet ir yra Lietuvoje buvę. Tie, kurie mėgsta keliauti“, – sako A. Savickis ir priduria, kad, palikus gimtąją šalį, labiausiai pasiilgsta draugų.
dek-8.jpg
Tiesa, liguista nostalgija jo nekankina. „Lietuvą neretai perdėtai myli tie, kurie nebuvo niekur išvykę ilgesniam laikui. Nematau nieko blogo mylėti Lietuvą, tik nereikia galvoti, kad užsienyje lietuviai vien plauna grindis arba skina apelsinus. Visi kuriame ateitį mums labiausiai priimtinais būdais, tuščių priešpriešų nemėgstu“, – samprotauja menininkas.
Beje, jis priduria, kad yra paprastas, mėgsta pasėdėti baruose, susipažinti su įdomesniais žmonėmis. „Tad, jei pamatysite mane kada gimtuosiuose Šiauliuose ir tiesiog norėsite pabendrauti apie meną – drąsiau, mielai pabendrausiu apie tai, dėl ko gyvenu“, – šypsosi jis.
Daugiau menininko darbų – www.antanassavickis.net
logo-srtrf.jpg