Du broliai šiauliečiai - dvi koronaviruso patirtys: vienas Niujorke, kitas – Minske

Šiauliai

Vienybė. Šiauliečiai Tautvydas (kairėje) ir Arnoldas Mėdžiai, nors ir gyvena skirtinguose žemynuose ir valstybėse, yra suvienyti aistros sportui. Pernai lapkričio 24 d. broliai įveikė maratoną Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje. „Šiemet, jei nenukels varžybų, liepos 5 d. dalyvausime Trakų triatlone. Dabar stengiamės palaikyti forma“, - sako Arnoldas.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

124195

Du buvę Šiaulių Didždvario gimnazijos absolventai – Tautvydas ir Arnoldas Mėdžiai - savo akimis mato, kaip elgiasi dvi skirtingos valstybės, pasaulį ištikus koronaviruso pandemijai. Tautvydas konsultuoja verslo klientus Niujorko banke, o Arnoldas gyvena Minske, kur dirba transporto vadybininku. Jei Tautvydas jaučiasi visiškai ramus dėl puikaus medicinos serviso ir valstybės pagalbos verslui, tai Arnoldas atvirauja, kad žmonės stengiasi neiti iš namų, nes žino – jei koronavirusas yra pasaulyje, jis yra ir Baltarusijoje.

Foto galerija:

Darbas iš namų – susirgus vienam kolegai

Su pusantrų metų Niujorke gyvenančiu šiauliečių Tautvydu kalbamės, kai Lietuvoje yra 20 val., o JAV – 14 val. Tačiau vyras tuo metu nesėdi biure, – banke vienam jo kolegai buvo nustatytas koronavirusas, tad visi darbuotojai persikėlė dirbti į savo namus. „Ši savaitė jau ketvirta. Karantinas JAV paskelbtas prieš dvi savaites, bet mes persikėlėm į namus anksčiau“, - sako vaikinas.

Kur kolega užsikrėtė pavojingu virusu, Tautvydas nežino, buvo svarbiau patiems apsisaugoti, o ne užsikrėtimo detales sužinoti. „Tikėtina, kad jis šikšnosparnių nevalgė“, - šmaikštauja šiaulietis ir patikina kad daugiau nė vienas iš 44 kolegų neužsikrėtė, yra sveiki.

Tautvydas sako esantis optimistas, nors dabar jau ir nebeatrodo, kad karantinas baigsis greitai. Ir į Lietuvą grįžti minčių jam nebuvo. „Čia labai aukšto lygio sveikatos apsauga, Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema taip pat gera, bet esant tokiai situacijai galėjai nuo vilko ant meškos užšokti. Dabar grįžti ir nebepavyktų, nes gavome laišką iš ambasados, kad grįžimas būtų labai varginantis. Reiktų skristi į Frankfurtą, tada į Kylio uostą, keltis keltu į Klaipėdą, o tada dar neaišku, ar leistų grįžti į Šiaulius“, - sako jis.

Darbovietė skyrė lėšų įsirengti darbo vietą namie

Oficialiai skelbiama, kad Jungtinėse Valstijose koronaviruso pandemijos aukų skaičius trečiadienį viršijo 5 tūkst. Užfiksavus rekordiškai daug mirčių per parą – 884 – koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius JAV išaugo iki 5 116.

Vis tik JAV užregistruota mažiau mirčių nei Italijoje ar Ispanijoje, bet daugiau nei Kinijoje, kur pernai gruodį atsiradusi COVID-19 pareikalavo 3 316 gyvybių.

Vyras šmaikštauja, kad Lietuvos statistika turėtų būti panaši į JAV, mat jei Italijoje, Ispanijoje, koronavirusas plito, nes žmonės mėgsta glėbesčiuotis ir bučiuotis, tai amerikiečiai yra tokie patys šalti ir stačiokiški, kaip lietuviai. „Tuo dabar ir galime pasidžiaugti“, - šypsosi jis.

Vis tik Tautvydas sako manantis, kad JAV diagnozuojama daug atvejų dėl to, kad yra puiki medicinos sistema. Nė vienas atvejis nepraslysta nenustatytas. Tačiau mirčių, lyginant su kitomis šalims, nėra daugiausiai. Žmonės nebijo skambinti, eiti į ligonines. Paskutinė valstija, kuri diagnozavo pirmąjį koronos atvejį, buvo Vakarų Virdžinija. Ten atvejų nebuvo randama, nes tiesiog nebuvo testuojami žmonės.

„Situacija JAV yra bloga, bet mes jokių faktų neslepiame, sakome, kaip yra. Miestas yra pasiruošęs kontroliuoti situaciją, kiek su kaimynais persimetame balkone vienu kitu žodžiu, ar kalbuosi su bendradarbiais, panikos nėra. Kas turi galimybių išvažiuoti į kitas valstijas, išvažiuoja. Tačiau Niujorke labai stipri paslaugų pramonė, didžioji dalis žmonių gali dirbti iš namų. Skaičiai baisūs, bet nėra baisu“, - sako jis.

Tautvydas gavo visas instrukcijas iš banko, kaip elgtis, kai kovo 10 d. buvo fiksuotas pirmas koronaviruso atvejis darbovietėje. Žmonės buvo viskuo aprūpinti, informuoti. „Tas pats, kas Lietuvoje – plauti rankas, kaip čiaudėti, kaip saugotis ir t.t. “ - sako jis.

Jei Tautvydas imtų ir susirgtų, darbovietė, kuri jam yra suteikusi sveikatos draudimą, padengtų gydymosi išlaidos. „Darbovietė visiems skyrė ir lėšų, kad namuose įsirengtume patogias darbo vietas“, - sako jis.

Pasak šiauliečio, yra kelios parduotuvės, kurios pristato maistą į namus, bet jis „miksuoja“, kartais maisto užsisako, kartais nueina, nes į parduotuvę ir vaistinę išeiti galima. „Net ir prieš krizę žmonės mėgdavo į namus užsisakyti maisto, jau pagamintų patiekalų, sistema išvystyta“, - sako jis.

„Nė viena šalis nebuvo pasirengusi pandemijai“

Tautvydas pastebi, kad nė viena šalis nebuvo pasirengusi pandemijai. Kaip ir Europa, taip ir JAV neturėjo pakankamai plaučių ventiliavimo aparatų ir t. t. „Prieš dvi dienas prezidentas D. Trampas pasirašė dekretą, kad įmonės, kurios gamina automobilius, dulkių siurblius, privalo gaminti plaučių ventiliavimo aparatus. Atskiros valstijos pradžioje kaip Europoje taip pat kovojo, kuri pirma įsigys priemonių, dėl to išaugo kainos. Bet atėjo suvokimas, kad situaciją reikia valdyti“, - sako jis.

Pasaulio valstybėms neretai tenka rinktis, pandemijos metu saugoti ekonomiką ar žmonių sveikatą. Tautvydas mano, kad jei karantinas užsitęs tik iki balandžio pabaigos, verslas atsigaus, bet jei truks ilgiau, kils didelių problemų.

Tačiau JAV federalinė valdžia išleis du trilijonus JAV dolerių, kad padėtų numalšinti ekonominės recesijos padarinius. Dalis pinigų atiteks gyventojams, kurie uždirba mažiau nei 100 tūkst. per metus. Jie gaus du čekius po 1200 JAV dolerių, jei turi vaikų, gaus dar po 500 dolerių.

„Juk dalis žmonių, padavėjai, virėjai, negali dirbti iš namų, tad gaus po čekį. Bus ir lengvatos verslui, jie gaus paskolas, kad neužsidarytų ir paskolos nereikės grąžinti, jei neatleis darbuotojų 1-2 mėnesius. O kalbant apie stambiuosius verslus, bus vertinami sektoriai. Dabar labai nelengva oro linijoms. JAV 80 proc. rinkos valdo penkios oro linijos ir jei jos bankrutuotų, būtų sunku. Bus atskiri pagalbos paketai išgelbėti oro linijas“, - sako jis.

„Bet tikrai, mes visi pasimetę, iki šiol nesuprantame iki galo, kas vyksta, kad esame situacijoje, matytoje gal tik fantastiniuose filmuose“, - sako Tautvydas.

Arnoldas: „Ką tik pasirašiau peticiją, kad Baltarusijoje skelbtų karantiną“

Baltarusija dabar yra vienintelė regiono valstybė, dėl koronaviruso pandemijos neuždariusi savo sienų. Šalyje taip pat neatšauktos ir Aukščiausiosios futbolo lygos rungtynės, skirtingai nei daugumoje pasaulio valstybių.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį pareiškė, kad negalima pasitikėti oficialia Baltarusijos informacija dėl koronaviruso, situacija ten gali būti kur kas blogesnė.

Į tai Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad jo šalies patirtis kovojant su virusiniais susirgimais gali tapti pavyzdžiui daugeliui šalių, o Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, sukritikavusiam Minsko atsaką į naujojo koronaviruso protrūkį, pasiūlė „užsiimti savo virusu“.

Tautvydo brolis Arnoldas Mėdžius apie situaciją Minske kalba ramiai ir paprastai. Nors karantinas Baltarusijoje nepaskelbtas, sostinės gatvėse vis dažniau pamatysi žmonių su medicinine kauke. Medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio yra ne kiekvienoje vaistinėje, o kur yra, tai jos jau pabrangusios 4-5 kartus.

„Ką tik pasirašiau peticiją, kad Baltarusijoje skelbtų karantiną, žmonės aktyviai jungiasi, taip pat pasirašo. Pats saugausi, niekur neinu, žmona namie, vaikas į darželį taip pat neina“, - sako Arnoldas, pasakodamas, kad kai pasikalba su draugais ar pažįstamais, išgirsta, kad visi stengiasi likti namuose arba darbe būna minimaliai.

„Visi tapo labai atsargūs. Mažai kur išeina, maistą užsisako į namus. Į parduotuvę tik aš vienas einu. Lankau tik maisto prekių parduotuves“, - sako šiaulietis.

Minske gyvena apie 2 milijonai gyventojų, verslas nestoja ir Arnoldas sako, kad jei būtų paskelbtas karantinas, verslas, ekonomika tikrai labai smarkiai nukentėtų.

„Galvoju, kad asmeniškai kiekvienas ar Lietuvos, ar Baltarusijos pilietis turi apsaugoti save, likti namie, laikytis higienos normų, vengti viešumos. Baltarusijos prezidentas turi savo nuomonę apie virusą… Bet kai visame pasaulyje yra virusas, nemanau kad jo nėra Baltarusijoje“, - sako jis.

Vaikino žiniomis, Baltarusija paprašė pagalbos iš Rusijos dėl būtiniausių apsaugos priemonių. Taip pat žinoma, kad ligoninėse nepakanka vietų. „Valdžia ir žiniasklaida ramina žmones, bet situacija tikrai neaiški. Manau, kad niekas neturi bijoti kalbėti, kai kalba eina apie žmogaus sveikatą ir jo norą sužinoti, kokia yra situacija, kaip reaguoti, kaip elgtis ir ką būtina žinoti“, - komentuoja šiaulietis.

Arnoldas neturi informacijos, ar medikai turi pakankamai apsisaugojimo priemonių, ar yra pasiruošę staigiam susirgusiųjų skaičiaus padidėjimui. Tačiau mato, kad studijos pamažu persikelia į virtualią erdvę. Jo žmonos pusseserė mokosi medicinos fakultete, jai dabar studijos vyksta nuotoliniu būdu, per „Skype“ programą.

„Manau, kad ką gali daryti valstybė, ji tą ir daro, nes, bet kuriuo atveju, žmonės maksimaliai yra prižiūrimi. Jeigu asmeniškai kiekvienas mūsų saugosis, bus paprasčiau ir saugiau ir mums patiems, ir valstybei. Be to, kai kiekvienoje valstybėje gyvena milijonai, kilus tokiai situacijai tikrai būtų sunku be žmonių sąmoningumo greitai spręsti problemas“, - paaiškina šiaulietis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt