Draudikai perspėja: eismo įvykių dėl gyvūnų padaugėjo 43 proc.

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

91137

Karšti ir sausi šių metų orai paveikė ir laukinių gyvūnų elgesį. Draudimo bendrovės duomenimis, itin aktyviai šiemet migravusių gyvūnų susidūrimų su automobiliais skaičius Lietuvoje gegužę ir birželį išaugo 43 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad per pavasario gyvūnų migraciją susidūrimų keliuose paprastai neišvengiama, tačiau šiemet tokių įvykių fiksuota ženkliai daugiau. Preliminariais duomenimis, vidutinės susidūrimo su gyvūnais žalos siekia 1800 eurų, o didžiausios žalos priartėja prie 20 tūkst. eurų.

„Apibendrinę pastarųjų dviejų mėnesių įvykių keliuose pobūdį bei kitus duomenis įsitikinome, kad šiemet kaip niekad daug įvykių, kuomet automobiliai susidūrė su gyvūnais. Daugiausiai tokių įvykių užfiksavome Aukštaitijoje. Tik jei pernai jais pasižymėjo Rokiškis ir Molėtai, šiemet išsiskiria Anykščiai, Utena. Jau įprasta, bet prie šios nedžiuginančios statistikos nuolat prisideda ir Vilniaus ir Kauno rajonai“, – sako jis.

Aplinkosaugos specialistai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais bendra stambių kanopinių gyvūnų populiacija šalyje išaugo apie 20 procentų, o gyvūnų ganyklų plotas išsiplėtė. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2018 metais įskaitinių eismo įvykių dėl susidūrimų su gyvūnais skaičius išaugo 56 proc. – užfiksuotas 41 toks įvykis, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 53 buvo sužeisti.

Pasak specialisto, susidūrimai su gyvūnais pasižymi sava, vairuotojams nepalankia specifika.

„Po sidūrimų su gyvūnais žalos beveik visais atvejais didesnės nei susidūrus automobiliams. Jeigu nedidelio techninio įvykio metu, kai nubrozdinama viena ar pora detalių, žalos apsiriboja vidutiniškai šimtais eurų, tai po susidūrimo su gyvūnais tokių smulkių žalų praktiškai nepasitaiko, automobiliai sudaužomi stipriau, pažeidimai būna gerokai didesni. Gerai, jei susidūrus su stambiais kanopiniais gyvūnais pavyksta išvengti žmonių sužalojimų ar net mirčių“, – teigia A. Žiukelis.

Specialisto teigimu, atitinkamuose kelių ruožuose apsauginės tvorelės bei ženklai „Laukiniai gyvūnai“ įrengiami tikrai ne veltui – tai pirmas signalas, rodantis, kad būtina būti dar atidesniems. Bėda ta, kad gyvūną galima sutikti praktiškai bet kur, o smūgio stiprumą bei žalą lemia ne tik gyvūno dydis, bet ir paties vairuotojo elgesys.

„Žvėrys į kelią išsmunka ir pro pravirus atitvarų vartus, o tuo labiau paprastai ir visiškai neribojami jie juda atviruose laukuose ir vietovėse. Todėl laikytis kelio ženklų ir saugaus, gerai kontroliuojamo greičio yra būtina, nes toks elgesys efektyviausiai sumažina susidūrimo tikimybę, o susidūrus – smūgio žalą. Laukinius gyvūnus gali papildomai trikdyti ir gąsdinti ryški ir koncentruota automobilio žibintų šviesa, garsiniai signalai. Be to, visiškai neaišku, į kurią pusę gali bėgti pabaidytas gyvūnas. Ypač atidiems reikėtų būti tuose kelio ruožuose, kur kelias eina visai greta miško arba šalikelėse matyt aukšta nenupjauta žolė – čia gyvūnai puikiai maskuojasi vos keli metrai nuo kelio ir juos pastebėti itin sunku. Tokiais atvejais gyvūnui išbėgus į kelią susidūrimo išvengti labai sunku, o susidūrimo pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako specialistas.

Didesni bei mažesni žvėrys kartkartėmis šmirinėja ir didesniuose miestuose, kur vairuotojai mažiausiai tikisi susidūrimo su gyvąja gamta.

„Dar šią savaitę Vilniuje buvo užfiksuotas judrioje gatvėje pasimetęs briedis. Pernai vasarą vairuotojai besiblaškantį briedį stebėjo ir Vakariniame aplinkkelyje. Sostinėje ne naujiena ir bėginėjančios lapės, šernai, o Kėdainiuose vairuotojai šiemet stebisi kelią kertančiomis ūdromis. Jau tikriausiai primiršta istorija, kaip prieš dešimt metų balandį jaunas briedis pusdienį Vilniuje gastroliavo po Pašilaičių rajoną. Akivaizdu, kad kai kurios išimtys ar išskirtiniai atvejai bėgant laikui virsta tam tikromis tendencijomis ir tai reikia priimti kaip faktą“, – sako jis.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei jis buvo sužeistas arba nugaišo, taip pat jei buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, privaloma apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų duodamus nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina atsakingos tarnybos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt